Vakare šiek tiek po 17 val. T. Vaitkus ir Ričardas Turskis bei Ramūnas Valeika finišavo Vilniuje. Vidutinis jų greitis buvo 38,89 km/h, o iš viso jie užtruko 8 val. 32 min. 10 sek.
Distancijos pradžia
Sportininkai įveikė pirmus 77 km įskaitinio kelionės ruožo. Tiesa, T. Vaitkui prisidėjo dar keli papildomi kilometrai. Nors jo dar laukia ilgas kelias iki Vilniaus, T. Vaitkus užsiima pagalba kelionės draugams. Būtent jis vežiojo gertuves nuo kolonos gale esančio pagalbos automobilio.
Ties Šilutę dviratininkų koloną paliko ir į Klaipėdą grįžo pirmi penki sportininkai, likusi kolona patraukė iki Pagėgių, kur karavano laukė ir kojas jau apšilo jaunas dviratininkas.
Klaipėdoje dviratininkus pakrikštijęs lietus nurimo ir visą atkarpą švietė saulė, bet pajūrio vėjas neleido atsikvėpti dviratininkams. Gūsiai ir priešpriešinis vėjas sunkina kelionę. Nors vidutinis dviratininkų greitis ir siekė 40 km/h, karavanas į Pagėgius vėlavo 10 min.
Jei išsipildys sinoptikų prognozės ir karavano kelią kirs numatomas škvalas, tai niekas nežino, kiek jis pridarys papildomo vargo dviratininkams.
Sunkiausias ruožas
Kelias tarp Jurbarko ir Prienų iki šiol buvo bene sunkiausias dviratininkams. Ne dėl dar vienų kelio darbų ir ne dėl stačių įkalnių. Dėl uždaryto užvažiavimo ant viaduko dviratininkai liko be pagrindinio paramos automobilio.
Kol automobiliai ieškojo kelio per Kauno centrą, dviratininkai važiavo vieni su ribotomis vandens atsargomis. Situacija įnešė nemažai chaoso į pagalbininkų gretas, bet dviratininkai nepasimetė ir tempo nelėtino. Kolona vis dar juda didesniu nei 40 km/h greičiu.
Raudondvaryje ir Kaune prisijungė dar keli dviratininkai. Kuo daugiau dviratininkų, tuo lengviau minti, bet ne dėl kompanijos. Paeiliui blokuojant vėją kūnais leidžiama pailsėti labiau pavargusiems dviratininkams.
T. Vaitkus su savimi vežasi dar papildomą kilogramo svorio prietaisą greičiui ir vietai fiksuoti. Panašu, kad buvo verta vežtis šį papildomą svorį. Prietaisą paskolinę ralio organizatoriai atskleidė, kad dar niekada niekas taip smarkiai nesidomėjo tuo. Jei Europos ralio čempionato (antro pagal pajėgumą ir populiarumą pasaulyje) metu automobilių padėtį ir greitį seka 400 žmonių, tai T. Vaitkaus kelionę žemėlapyje vienu metu stebėjo 500 žmonių.
Iki finišo lieka mažiau nei 70 km. Po truputį lašnoja, radijo eteryje tik dvi temos – T. Vaitkus ir škvalas, o ar jų keliai susikirs, dar pamatysime
Starto metu nesmarkiai lijo
Starto metu dviratininkus paženklino nesmarkus lietus. Lietaus debesys visos kelionės metu turėtų slinkti kelionės maršrutu iš vakarų į rytus. Jie tikisi net škvalo, bet T. Vaitkus lietaus nebijo.
„Man net geriau per lietų. Ne cukrinis esu – neištirpsiu. Šiaip net geriau – aušina variklį“, – juokėsi sportininkas.
Tanko varikliu komandos draugų vadintas sportininkas vėliau pripažino, kad vis dėlto minti bus sunkiau dėl to, kad nuo lietaus pats bus sunkesnis.
„Numinti tai numinsiu, bet neaišku koks bus laikas. Jei ką, tai kitais metais pagerinsim rezultatą“, – sakė T. Vaitkus.
Keturi dviratininkai pasiryžo įveikti visą distanciją. Du neįgalieji sportininkai palydėjo visą dviratininkų grupę iki miesto prieigų.
T. Vaitkus nori laimėti lažybas
„Draugas visada traukė per dantį, kada iki Vilniaus dviračiu atvažiuosiu. Norėjau, kad jis greičiau atsikabintų, todėl ir gimė toks žygis. Pjovė jis mane ilgokai, bet patį žygį suorganizavome gana greitai. O dabar teks pasikankinti iki Vilniaus“, – prieš startą geros nuotaikos nestokojo T. Vaitkus.
Sykiu su juo iš Klaipėdos išvažiavo jaunieji uostamiesčio dviratininkai sportininkai, taip pat Mindaugas Baltuška, kuris ketina rengtis startui parolimpinėse žaidynėse.
„334 km grynos pompos, mėsos ir prakaito vienu nuostabiausiu Lietuvos maršrutu“, – taip šį žygį apibūdino pats T. Vaitkus.
Jis ir palaikymo komanda mins maršrutu Klaipėda – Šilutė – Pagėgiai – Jurbarkas – Panemunė – Vilkija – Raudondvaris – Prienai – Aukštadvaris – Trakai – Vilnius. Įskaitinis atstumas 334 km – nuo ženklo Klaipėdos pabaiga (141 kelias, Klaipėda) iki ženklo Vilniaus pradžia (A16 kelias, Galvės g., Vilnius). Visas atstumas nuo Klaipėdos muzikinio teatro iki Vilniaus katedros bus apie 363 km.
„Numinti, tai numinsime. Planuojame, jog kelionė truks 9-10 valandų, nes daug įtakos turės oro sąlygos. Pavyzdžiui, jei lis, tuomet bus sunkiau, nes išmirksti, tampi sunkesnis, todėl sudėtingiau važiuoti. Svarbiausia, nuvažiuoti, nustatyti kartelę, o paskui kasmet pasiektą rezultatą vis gerinti“, – teigė T. Vaitkus.
Ir jis, ir palaikymo komanda kelis kartus stabtels atsikvėpti.
„Stosime tada, kai prispaus gamtiniai reikalai“, – šypsojosi T. Vaitkus. Kelionėje energijos suteiks bananai ir energetiniai batonėliai.
„Šis atstumas bus mano asmeninis distancijos rekordas, nes lenktynėse per dieną daugiausia esu nuvažiavęs 325 kilometrus. Tačiau, aišku, laikas buvo visai kitoks, nes tai buvo lenktynės, o čia paprastas važiavimas, nors irgi stengsimės Vilnių pasiekti kuo greičiau“, – teigė dviratininkas.
Paklaustas, ką jis gaus, kai numins iki Vilniaus ir laimės lažybas, T. Vaitkus net negalėjo tiksliai įvardinti.
„Tai daugiau toks žodinis susitarimas. Mano draugas, matyt, iki šiol netiki, kad dviračiu per dieną galima nuvažiuoti iki Vilniaus. Lažybas laimėsiu, jei tai įrodysiu, tai ir bus pergalė“, – kalbėjo T. Vaitkus. Šiam žygiui jis rengėsi ir fiziškai, ir psichologiškai.
„Fizinis mano pasirengimas yra geras. Dažnai treniruodavausi po 5-6 valandas per dieną, kartą parmyniau iš Kauno. Sunkiau buvo pasirengti psichologiškai, nes labiausiai gąsdina, kad tiek valandų teks praleisti ant dviračio. Bet jaučiuosi stiprus“, – pabrėžė T. Vaitkus.
Jo draugas Giedrius Čenkus, kuris ir išprovokavo T. Vaitkų minti iki Vilniaus, taip pat nestokojo humoro jausmo. „Prisikalbėjo vyras, kad gali, tai tegul dabar ir daro. Neabejoju, kad jis iki Vilniaus tikrai numins, tik klausimas ar tilps į tas 9 valandas, kiek esame numatę. Visą kelionę Tomą palaikysiu, bet pats važiuosiu automobiliu, juk kažkas ir šią poziciją turi užimti“, – juokavo G. Čenkus.
Ir jis, ir T. Vaitkus vylėsi, kad toks žygis „Tour de Lituanie“ galėtų tapti tradicija ir kasmet iš Klaipėdos į Vilnių važiuotų vis daugiau dviratininkų.
„Norime populiarinti dviračių sportą, kuriame dabar yra sunkumų. Be to, ir pats norėčiau į jį sugrįžti, nes traumas esu išsigydęs, susiremontavęs, tad žiūrėsime, kaip bus“, – kalbėjo T. Vaitkus.
Bus pildoma...
