„Kiekvienais metais „Pirelli“ tiekia keturių rūšių slikus sausam orui per visą sezoną, kurie skiriasi savo kietumo laipsniu. Iš šių keturių skirtingų mišinių „Pirelli“ parenka po du mišinius kiekvienoms lenktynėms. Be to, į trasas atvežamos lietaus ir tarpinės padangos.
Pastarosios padangos reikalingos, kai trasa būna per daug šlapia slikams, bet vandens dar nepakanka, kad būtų naudojamos lietaus padangos be jų perkaitimo ir greito susidėvėjimo baimės.
Kiekvieną lenktynių savaitgalį vienas pilotas turi septynis kietesnių ir šešis minkštesnių padangų komplektus, o taip pat 4 komplektus tarpinių ir tris komplektus lietaus padangų. Yra kai kurie apribojimai padangų naudojimui, iš kurių pats svarbiausias – pilotas, patekęs į kvalifikacijos finalą, lenktynėse privalo startuoti su tomis padangomis, su kuriomis jis parodė geriausią laiką antros kvalifikacijos sesijos metu.
Skirtumas tarp dviejų padangų mišinio sudėčių – labai sudėtinga tema. Supaprastintai jas vadina kietesnėmis ir minkštesnėmis padangomis, bet jų savybės priklauso nuo labai daugelio charakteristikų, nuo kurių ir priklauso ypatingas požiūris į jų naudojimą.
Vienas iš skirtumų – darbinės temperatūros diapazonas, kurį privalu palaikyti, kad padangos dirbtų efektyviai. Pati sudėtingiausia situacija – kai vieno mišinio padangos reikalauja kur kas aukštesnės temperatūros, o kito – žemesnės nei yra oras lenktynių sesijos metu. Tokiais atvejais tenka ieškoti kompromiso, kadangi komandos per varžybas privalo panaudoti abiejų sudėčių padangas, skirtas sausam asfaltui.
Paprastai mes naudojame įvairiausias ortakių konfigūracijas, kad karštas oras nuo stabdžių diskų kaitintų padangą arba atvirkščiai – ją aušintų. Pilotas pakelia temperatūrą, įšildydamas padangas prieš greitąjį kvalifikacijos ratą ir apkraudamas padangą lenktynių metu. Jei padanga perkaista, pilotas turi koreguoti savo požiūrį į greitųjų posūkių įveikimo tempą.
Kiekvieno mišinio ideali darbinė padangų temperatūra keičiasi skirtingose trasose priklausomai nuo asfalto charakteristikų. Beje, lenktynių savaitgalio metu pačios trasos būklė taip pat keičiasi, į tai irgi reikia atsižvelgti dirbant su padangomis. Komandos naudoja lazerinius skenerius, kurie įvertina kelio dangos abrazyvumą, vyksta specialūs modeliavimai, kurie leidžia išsiaiškinti optimaliausią padangų darbo temperatūrą. Šie rodikliai važiuojant yra kontroliuojami specialių infraraudonųjų jutiklių, kurie būna sumontuoti rato viduje.
Yra trys parametrai, kuriais vadovaujasi padangų tiekėjai parinkdami padangas kiekvienam etapui. Visų pirma, posūkių skaičius ir jų charakteristikos, taip pat tiesiųjų ilgis – tai reikalinga įvertinant padangų resursą. Antra – asfalto charakteristikos. Trečia – statistiniai duomenys apie konkrečios trasos oro sąlygas, norint suprasti, kokių oro sąlygų galima laukti lenktynių metu. Tikėtina, kad nuo 2016 metų padangų mišinius varžyboms rinksis ne padangų gamintojai, o pačios komandos, kad tai suteiktų daugiau intrigos.“
