Daugelio pamėgto gėrimo istorija skaičiuoja ne vieną šimtmetį: pirmieji konjako namai buvo įsteigti 1643 m., o šiandien oficialiai užregistruota daugiau nei 16 000 konjako prekinių ženklų.
„Iš tiesų tai — rafinuotas, turtingą istoriją turintis gėrimas“,- sako Juozas Kabašinskas, konjako namų „Cognac Boutique“ vadovas.

Jis yra bene vienintelis Lietuvoje reto konjako ir jo atributikos — knygų, etikečių, reklaminių plakatų — kolekcionierius, šį hobi turintis jau nuo 1991 m. Per tiek metų surinkęs virš 500 konjako butelių, virš 3000 etikečių, knygų apie šį gėrimą, plakatų, kitos reklaminės ar įdomios medžiagos, šiais metais J. Kabašinskas dalį kolekcijos pirmą kartą pristatė Lietuvoje.

Nemažai dėmesio sulaukusioje parodoje, kurią autorius pavadino „Konjakas ir moterys“, buvo eksponuojami 1890-1963 m. reklaminiai plakatai bei keletas ypač retų, senų, įspūdingo dydžio (6 l talpos) konjako butelių. Be to, pats parodos autorius dalinosi įdomiomis eksponuojamų plakatų ir apskritai tokio hobi atsiradimo istorijomis. Taigi, kaip buvo sukaupta tokia gausi konjako atributikos kolekcija? Kokia anksčiau buvo reklama ir kodėl visuose eksponuotuose plakatuose vyrauja moterys?

Kolekcija sukaupta per 24 metus

Pirmąjį konjako butelį į savo kolekciją J. Kabašinskas pirko Niujorke, 1991 metais. „Tiesą sakant, iš pradžių nesiekiau tapti kolekcininku, tiesiog patiko idėja iš kiekvienos kelionės parsivežti skirtingą to pačio gėrimo butelį. Įprastas konjakas — gana paprastai randamas gėrimas, jis gaminamas tik viename Prancūzijos Konjako regione, kuris tėra apie 100 kilometrų ilgio ir 100 kilometrų pločio.

Žinoma, retų kiekių, vienų metų konjakų (angl. Vintages) arba gėrimų, išleistų tam tikroms progoms, tenka paieškoti ilgiau, tam reikia skirti nemažai laiko bei pastangų“,- pasakoja kolekcionierius. Kolekcijai po truputį pilnėjant, atsirado poreikis butelius suskirstyti pagal amžių, rūšis. Būtent tuomet J. Kabašinskas labiau pradėjo domėtis pačio gėrimo istorija, rūšių ypatumais, gamintojais...

„Taip namuose atsirado nemažai su hobiu susijusių knygų. Tiesą sakant, kolekcijoje turiu beveik visomis Europos kalbomis išleistas knygas, nėra tik keleto kalbų, pavyzdžiui, lietuvių, latvių, estų, ukrainiečių ar gruzinų“,- sakė J. Kabašinskas,- „Natūraliai buvo įdomu sekti ne tik pačio gėrimo, bet ir jo etikečių, reklaminės medžiagos pokyčius bėgant metams. Juk reklama, jos pateikimas neretai atspindi to meto gėrimo ir pačių žmonių kultūrą, istorinius pokyčius. Pradėjau kolekcionuoti ne tik konjako butelius, bet ir etiketes, plakatus, svarbias nuotraukas... Tai tapo iš tiesų rimtu pomėgiu.“

Pristatymas Lietuvoje

Pirmosios J. Kabašinsko kolekcijos parodos 2013 m. vyko Latvijoje: gegužės-liepos mėnesiais Liepojoje bei rugpjūčio-spalio mėnesiais Rygoje.

„Keista, tačiau pirmieji mano kolekcija susidomėjo kaimynai, 2013 m. Latvijoje surengiau dvi skirtingas parodas“,- pasakoja J. Kabašinskas. Šiais metais, birželio 3—22 dienomis, dalis kolekcijos buvo pirmą kartą eksponuojama Lietuvoje, Vilniuje esančiame Prancūzų Institute. Kodėl „Konjakas ir moterys“? „Visuose eksponuotuose plakatuose vyrauja moterų vaizdai. Net tame, kuriame pavaizduoti vyrai, greta parašyta „Ladies club“ (liet. Damų klubas). Apskritai, tuo laikotarpiu reklama buvo daug subtilesnė, matyt, moteris — puikus to subtilumo simbolis. Bene kiekvienas plakatas — tarsi atskiras meno kūrinys, jeigu jame nebūtų gėrimo ženkliuko, tikriausiai net nesuprastume, ką būtent stengiamasi reklamuoti. Tai tarsi atskira istorija, paliekanti vietos vizijoms bei interpretacijoms... O juk šiandien viskas priešingai — dideli aiškūs užrašai, informacija apie geriausias savybes, pelnytus medalius.“,- įžvalgomis dalinasi J. Kabašinskas.

Pašnekovas pasakoja, jog kiekvienas kolekcijoje esantis plakatas turi savo atsiradimo istoriją. „Pavyzdžiui, lankantis Prancūzijoje, Konjako regione, vienų konjako namų savininkai leido man apsižvalgyti senoje, apleistoje namo palėpėje. Krausčiau daugybę metų neliestus, apdulkėjusius daiktus ir radau seną originalų plakatą. Namo šeimininkai man jį tiesiog padovanojo“,- sako J. Kabašinskas. Taip pat dalis kolekcijos buvo įsigyta aukcionuose, kita dalis — pačių konjako namų dovanos. „Tiesa, keletą eksponuojamų plakatų sukūrėme su Lietuvos dizaineriais. Sukomponavome koliažus iš originalių konjako reklamų nuotraukų bei etikečių“.

Nors nemažai Lietuvos gurmanų yra pamėgę konjaką, retai kuriam yra tekę taip giliai susipažinti su gėrimo istorija, matyti tiek su konjaku susijusios atributikos, tad žmonės iš tiesų domėjosi ekspozicija. Paklaustas, ar neplanuoja surengti didelės parodos, kurioje galėtų eksponuoti visą ar bent didžiąją dalį kolekcijos, J. Kabašinskas teigė tokių tikslų turintis.

„Turiu idėją surengti pilną kolekcijos parodą, kur būtų eksponuojami tiek reti gėrimų buteliai, tiek etiketės, plakatai, knygos... Tai leistų žmonėms susipažinti su išsamia konjako istorija, rūšimis, pamatyti vizualinę butelių, etikečių, reklamos kaitą. Žinoma, tokiam renginiui reikia nemažai laiko ir pasiruošimo. Visa tai darau tikrai ne dėl reklamos, domiuosi ir eksponuoju su visais prekės ženklais susijusią informaciją, nors pats Lietuvoje atstovauju tik du iš jų — Delamain ir Frapin. Priešingai, šis kolekcionavimas man — tai hobi, mano aistra ir net... savotiška misija.“,- pokalbį baigė J. Kabašinskas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (17)