Pasak jos, dėl šeimų ir aplinkos įtakos dauguma turi susiformavusias šiandienos žmonių poreikių neatitinkančias mitybos tradicijas, kurias pakeisti – sunku. Tam reikia ne tik žinių, bet ir pastangų.
Kad lietuviai pakankamai gerai suvokia, kas yra sveika mityba, rodo įvairios apklausos. Tarkim, gegužę socialiniuose tinkluose atlikta apklausa parodė, kad lietuviai rūpinasi sveikais savo ir savo šeimos narių mitybos įpročiais – beveik 70 procentų apklaustųjų patvirtino, kad didelį dėmesį skiria sveikai gyvensenai.
Apklausoje apie sveiką gyvenseną, kurią prekybos tinklas „Maxima“ atliko birželio pradžioje savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“, dalyvavo daugiau nei tūkstantis respondentų, dauguma jų – 26–45 metų amžiaus moterys iš Vilniaus ir Kauno.
Respondentai teigė, jog sveika mityba – tai gausus vaisių, daržovių, uogų ir grūdinių produktų vartojimas (49 proc.), įvairių priedų – dažiklių, konservantų ir kitų priedų (35 proc.) bei sūraus maisto (27 proc.) vengimas, kuo mažesnis pridėto cukraus ir saldumynų vartojimas (40 proc.), gėrimas kuo daugiau vandens (36 proc.), liesesnės mėsos ir reguliarus žuvies vartojimas (30 proc.), alkoholio atsisakymas (30 proc.). V. Kurpienės teigimu, toks sveikos mitybos suvokimas – netoli tiesos, tačiau klausimas, ar dauguma iš tiesų vadovaujasi šiuo suvokimu ir valgo sveikai.
„Šių dienų žmogaus mitybos poreikiai, lyginant su ankstesnėmis kartomis – pasikeitę, kaip ir galimybės. Dėl to iš šeimų perimti receptai ar mitybos tradicijos ne visuomet – sveikos. Anksčiau buvo aktualus klausimas – kaip gauti reikiamų medžiagų ir jų suvartoti pakankamai, o dabar – kaip jas atsirinkti bei riboti, juk maisto pasiūla iš tiesų didelė.
Galime nebesirinkti riebios mėsos ar pervirtų, perkeptų daržovių, pavyzdžiui, ilgai virtos sriubos – visa tai ankstesnės kartos valgydavo dėl didesnio sotumo jausmo, ar kad ilgiau išsilaikytų gamintas maistas. Šiandien galime gauti naudingesnių kalorijų turinčio, mažiau apdoroto, kasdien – šviežio maisto“, – sako V. Kurpienė.
Ne viskas, kas riebu – blogai
Paklausti, ką daro, stengdamiesi maitintis sveikiau, apklaustieji teigė, kad stengiasi vartoti mažiau riebaus maisto (66 proc.) ir gaminti namuose (65 proc.), vengia greitojo maisto restoranų (57 proc.) ir cukraus (54 proc.), skaito etiketes ir vengia sintetinių priedų (52 proc.), mažina porcijų dydį (33 proc.), renkasi mažiau apdorotą maistą (28 proc.), reguliariai valgo (28 proc.).
Pasak Vaidos Kurpienės, džiugu, kad daugumai jau savaime suprantamas liesesnės mėsos vartojimas. Tačiau ne visas riebus maistas – blogas. Yra produktų, kurie riebūs, tačiau sveiki. Pavyzdžiui, pieno produktai sveikesni vidutinio riebumo nei liesi, natūralus sviestas turi vitamino D, kurio daugumai žmonių trūksta dėl saulės trūkumo mūsų platumoje.
Riebi žuvis, šalto spaudimo aliejus, nekepinti ir nesūdyti riešutai – nedideliais kiekiais, tačiau šių riebių produktų reikia žmogaus organizmui. Ko tikrai reikėtų atsisakyti – tai riebios mėsos, įprasto majonezo, margarino, rafinuotų aliejų, hidrintų riebalų, kurie etiketėse žymimi kaip augaliniai riebalai.
Maistas namuose – mažiau priedų
Studijos „Sulieknėk sveikai“ įkūrėjos V. Kurpienės teigimu, sveikintina, kad trečdalis apklaustųjų sakosi gaminantys maistą namuose.
„Į pramoniniu būdu pagamintą maistą neretai dedama druskos, riebalų, konservantų ir kitų maisto priedų, kad šis ilgiau išliktų tinkamas vartoti. Gaminant namuose galima rinktis dėti mažiau druskos, cukraus. Pastarojo nemažai būna „paslėpto“ – produktuose, kuriuose, neskaitydamas etikečių, net nepagalvotum. Tarkim, duonoje, padažuose, pieno produktuose, pusgaminiuose“, – sako mitybos specialistė ir rekomenduoja skaityti etiketes.
Pabrėžtina, kad viena yra cukrus, o kita – cukrūs, angliškai „sugar“ ir „sugars“ taip pat nėra tas pats. Cukrūs didesniais kiekiais taip pat gali kenkti organizmui, daugiausia jų yra baltuose miltuose, baltuose ryžiuose, pervirtuose, perkeptuose augaliniuose produktuose, kurių taip pat reikėtų vengti.
Apklausoje apie sveiką gyvenseną taip pat buvo klausiama, ar pirkėjai skaito etiketes ir supranta jose pateikiamą informaciją. 60 proc. apklaustųjų teigia etiketes skaitantys ir beveik tiek pat (58 proc.) sakosi iš dalies suprantantys, dar 40 proc. teigia suprantantys visą etiketėse pateiktą informaciją.
„Labai sveikintina, kad vis daugiau žmonių skaito ant pakuotės pateikiamą informaciją apie produkto sudėtį ir maistingumą. Vis tik manau, kad dar nemažai žmonių prastai supranta jose pateikiamą informaciją – ypač mažesniuose šalies miesteliuose, nes tam kartais reikia net cheminių žinių. Sveikintinos visos iniciatyvos, kurios padeda lengviau įskaityti etiketes ar pasirinkti sveikesnius produktus“, – sako V. Kurpienė.
Mažesnės porcijos? Daugiau daržovių!
Nemaža dalis žmonių, dalyvavusių apklausoje, teigė siekdami maitintis sveikiau mažinantys porcijų dydį. Klausimas, kiek reikia suvalgyti vieno valgymo metu – išties dažnas, sako V. Kurpienė.
„Kad reikia mažinti porcijų dydį – ir tiesa, ir ne. Reikia mažinti, kaip aš sakau, „sočiąją“ porcijos dalį – mėsos, makaronų ar bulvių kiekį. Tačiau didinti – mažai apdorotų ar žalių daržovių kiekį. Lėkštė salotų su liesos mėsos arba kad ir riebios žuvies gabalėliu – puikus pasirinkimas. Prastas – persistengti su aliejaus kiekiu ant salotų, nes jo reikia tik šlakelio“, – sako studijos „Sulieknėk sveikai“ vadovė.
Pasak jos, dar vienas dažnai užduodamas klausimas – kiek kartų per dieną reikia valgyti. Trys pagrindiniai valgymai ir du užkandžiai – idealu. Užkandžiams puikiai tinka nesaldūs pieno produktai, vaisiai, daržovės, sveika, bemielė pilno grūdo duonelė, bet ne trapučiai, bandelės, saldūs pieno produktai ar saldainiai.
Vaida Kurpienė pabrėžia, kad norintiems sulieknėti reikėtų fiksuoti viską, kas dedama į burną – sausainis nuo kolegos stalo ar saldi kava su daug pieno – taip pat valgymas. Taip užkandžiaujant gali „sukapsėti“ ir dešimt valgymų per dieną.
Įdomus faktas, kad jeigu pirmoje dienos pusėje suvartojama daug gyvulinės kilmės produktų, tai atsiranda gyvūninių baltymų perteklius, kuris ne tik kenkia inkstams, kepenims, kraujagyslėms, širdžiai.
Valgant daugiau gyvulinės kilmės produktų natūraliai suvartojama mažiau naudingų angliavandenių – daržovių, grūdų ir pan., kurių reikia energijos gamybai. Dėl to organizme sumažėja gliukozės kiekis ir popiet atsiranda angliavandenių trūkumas – taip dažnas apie 15–16 val. griebiasi saldumynų arba produktų iš baltų miltų.
Taigi nepaisant to, kad pirmą dienos pusę valgoma sočiai, popiet norima valgyti dar ir saldžiai. Išsimiegojus ir tinkamai valgius pirmą dienos pusę – daug grūdų ir daržovių – tokio „bado“ popiet nebus.
