„Kalbant apie baltymus, situacija yra tokia, kad iš tiesų galima paskaityti labai prieštaringų dalykų. Vienur rašo, kad raudona mėsa blogai, kad ji sukelia vėžį ir įvairias virškinimo trakto ligas. Kitur rašo, kad vis dėl to raudonos mėsos reikia, nes ji turi mums būtinų medžiagų, kurių negalime gauti iš kitur ir kad trivalentė geležis iš mėsos yra ypatingai gerai pasisavinama,- sako mitybos specialistė Vaida Kurpienė. - Ankščiau rašydavo, kad kiaušiniai yra blogai, nes didina cholesterolį. Dabar jau sako, kad kiaušiniai yra gerai ir kad cholesterolis yra ne problema, o kiaušiniai praktiškai yra dietinis produktas. Vienur rašo, kad žuvies valgyti reikia, kitur rašo, kad žuvyje labai daug toksinų. Vienur rašo, kad pieno produktai yra gerai, kitur – kad blogai. Tai ką tam vargšui žmogui daryti? Nes atrodo, kad ką bevalgytum, visur – nuodai“.
Mitybos specialistė šiuo atveju rekomenduoja labai paprastą dalyką: jeigu žmogus yra visavalgis ir valgo visas produktų grupes, tiesiog stengtis valgyti kuo įvairiau. Nes dažniausiai, kai yra kalbama apie baltymus ir jų problematiką, omenyje turimi atvejai, kai yra valgoma per daug kažkokių produktų. „Ir netgi kalbant apie tą pačią baltą mėsą, tai jeigu imtume vištienos krūtinėlę, joje yra tikrai daug estrogenų, dėl ko padauginus šios rūšies mėsos juntamas šalutinis poveikis ir moterims, ir vyrams – tai ir ankstyvesnis brendimas, ir berniukų bei vyrų moteriškėjimas“,- perspėja specialistė.
Anot V. Kurpienės, dalį baltymų turime pasistengti gauti iš augalinių produktų. Baltymų pakankamai daug turi tofu – sojos sūris, kuris yra visuotinai pripažintas kaip pilnavertė mėsos baltymo pamaina. Tačiau tai yra fermentuota soja, kuri vadinama pilnu baltymu ir yra nepalyginamai geriau pasisavinama nei kiti sojos produktai.
Taip pat reiktų valgyti keletą kartų per savaitę įvairių pupelių, avinžirnių, nes tai yra ir sotu, ir mažiau kalorijų, ir lengvai virškinama, be to, ankštiniai turi įvairiausių antioksidantų ir kitų mums būtinų medžiagų.
Žmonės dažnai vengia valgyti ankštinius, bijodami pilvo pūtimo, tačiau, specialistės teigimu, viena didžiausių problemų pilvo pūtimo būna net ne pačiuose ankštiniuose, o pakepintuose svogūnuose, kurie dedami kartu. Taigi šios problemos tikrai galima išvengti teisingai juos ruošiant – juos reikėtų pamirkyti dešimt ar daugiau valandų, galima dėti įvairių prieskonių, kurie mažina pilvo pūtimą.
Kalbant apie kitus gyvūninės kilmės produktus, Pasaulio sveikatos organizacijos paskutiniu metu jūrinės žuvies naudojimą rekomenduoja apriboti iki 200 g per savaitę tiems, kas dar planuoja turėti vaikų bei vaikams, ir iki 400 g tiems, kurie jau nebeplanuoja turėti vaikų. Tvenkiniuose ir ekologiškai augintos žuvies ribojimo nėra.
„Reikėtų žinoti, kad balta žuvis yra pasisavinama ypatingai gerai ir lengvai, ir daug mažiau apkrauna organizmą nei mėsa. Tik tiek, kad pas mus jei kalbame apie mėsą, tai daugiausia turima omenyje ir valgoma kiauliena, o žuvis yra lašišiena. Reikėtų prisiminti menką, lydeką ir kitas baltas žuvis, išskyrus tilapiją ir pangasiją, kurios turėtų būti ribojamos arba nevalgomos dėl toksinų kiekio jose. Bent kartą per savaitę suvalgyti riebios žuvies, siekiant gauti mums būtinų Omega-3 riebalų rūgščių“,- sako mitybos specialistė ir atkreipia dėmesį, kad balta žuvis ir riebi žuvis yra ne tas pats. Nes iš baltos žuvies mes gauname daugiau lengvai pasisavinamo baltymo, kuris yra statybinė mūsų organizmo medžiaga, o riebioje žuvyje svarbiausia yra Omega-3 rūgštys, kurios, jeigu mes žuvį verdame ar kepame, išskyrus ant atviros ugnies, didžioji dalis suyra.
Kalbant apie riebias žuvis, labai geras pasirinkimas yra ta pati silkė, tik sugauta ne Baltijos jūroje, o Atlanto vandenyne ar Šiaurės jūroje dėl mažesnio teršalų kiekio.
Taigi kalbant apie rekomenduojamų suvartoti baltymų kiekį, V. Kurpienė pataria kelis kartus per savaitę valgyti žuvies, vieną kartą raudonos mėsos, porą kartų – baltos mėsos. Tačiau ruošiant paukštieną derėtų nepamiršti nulupti odelę, kurioje ir yra pagrindinis riebalų sluoksnis. Toliau kartą per savaitę galima pasimėgauti kiaušiniu, varške, kefyru arba rūgpieniu, atsigaivinti šaltibarščiais.
„Kalbant apie pieno produktus, geriausia rinktis rūgščius, nes trečdalis Lietuvos gyventojų netoleruoja laktozės – tai nėra alergija, žarnyne prasideda rūgimo procesas, kaupiasi dujos. Rūgščiuose pieno produktuose yra daug mažiau laktozės. Žinoma, visiškai laktozės netoleruojantys turėtų vengti ir šių produktų. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį dėl kavos su pienu apie ką daugelis net nesusimąsto, kai sako, kad pieno visai negeria“,- perspėja mitybos specialistė.
Renkantis pieno produktus toje pačioje produktų grupėje moteris pataria rinktis tuos, kurie nuo pagaminimo datos kuo trumpiau galioja. Nes labai ilgai galiojančio pieno dažniausiai yra pakeista cheminė struktūra ir nebėra kalbos apie vitaminą D bei kitas naudingas medžiagas. Taip pat dažnai būna suskaldytas ir pats baltymas. Toks produktas yra saugus naudoti, suvalgę jį mes tikrai nesusirgsime, tačiau naudos iš jo yra mažai.
V. Kurpienė taip pat ragina vengti ypatingai liesų pieno produktų. „Jeigu anksčiau buvo teigiama, kad geriau pasirinkti liesus pieno produktus, tai dabar ir Švedijos, JAV mokslininkai paskelbė tyrimus, kuriuose teigiama, kad visgi tie liesi produktai visiškai nedavė jokios naudos dėl mažesnio cholesterolio, nutukimo, širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos. Verta vartoti įprasto riebumo, nes ypatingai liesuose produktuose gyvūniniai riebalai yra pakeičiami paprastaisiais angliavandeniais, kurie veikia panašiai kaip cukrus ir sutrumpina sotumo jausmą“.
Kad būtų aiškiau, kiek ko galime suvalgyti, kad būtume sveiki ir gerai jaustumėmės, nenualintume organizmo nepilnaverte mityba ir neapkrautume pernelyg vienodais produktais, mitybos specialistė
rekomenduoja pasidaryti savo mitybos planą.
„Juk kaip planuojamės darbus, taip reikėtų pagalvoti, ką valgysime. Yra įvairių nuomonių, bet aš pusryčiams rekomenduoju valgyti angliavandenius, t. y. grūdų produktus dėl kelių labai paprastų priežasčių. Vienas dalykas, kad mums reikia pasikrauti energijos iš pat ryto ir grąžinti tą energiją organizmui, kurią mes naktį išnaudojome. Kitas dalykas, kad jeigu ryte valgome kiaušinius arba varškę, tikėtina, kad dienos metu vėl norėsime gyvūninės kilmės produktų, pvz., mėsos. Ir kas tada atsitiks – mes per dieną suvalgysime per daug gyvūninės kilmės baltymų, kurie per stipriai apkraus mūsų organizmą, kepenis, inkstus, o tai prives prie įvairių lėtinių ligų, nuo mažiau sunkių iki mirtinų.“
Be to, specialistės teigimu, racione atsiradus angliavandenių trūkumui, po pietų ir vakare mus gali imti kamuoti didelis potraukis saldumynams bei miltiniams gaminiams. Taigi planuokime mitybą ir būkime sveiki bei energingi.
