Gyvenau su draugais ir turiu katę. Prieš du metus, kuomet paskutinįkart ieškojau būsto, nebuvo taip sudėtinga. Beje, kalbu konkrečiai apie Kauną. Dabar nuoma tiek vieno, tiek dviejų kambarių buto kainuoja apie 200 eurų, jei pigesnis, tai jau nuotraukose matai, kad baisu įžengti į butą.
Bet kaina yra tik vienas niuansas. Visiem kliūdavo, kad norime gyventi tryse: pora, o kitam kambaryje - aš ir katė. Koks skirtumas? Esam dirbantys suaugę žmonės, už nuomą visada mokame laiku. Studijų laikai pasibaigę seniai, tūsai nevyksta.
Negana to, kad praeini didžiausią egzaminą, norėdamas išsinuomoti butą, pasirašai sutartį, kad esi atsakingas už visą einamąjį remontą (kas yra normalu), bet jei eina kalba apie naminius gyvūnus, tai gali gyvent tikriausiai tik gatvėj.
Žmonės, nuomotojai, ką vargšas naminis gyvūnėlis gali padaryti jūsų butui? O kad ir padarys, juk už jį atsakingas šeimininkas, kuris turės padengti visus nuostolius. Jau nekalbu apie šeimas su mažais vaikais. Jų nenori dar labiau nei moterų su katėm.
Esu nusivylusi ir pikta. Ir vis dar ieškau būsto. Tikiuosi, kad mano mieste kažkur yra žmogus, kuris taip, kaip ir aš myli gyvūnus ir suteiks man gyvenamą plotą.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!