Tuomet svarstau – ką darau ne taip ir ką nesunkiai galėčiau ištaisyti. Analizuodama savo sėkmingas dienas, supratau, kad yra visiškai elementari sistema, kurios laikantis, visos dienos būna geros. Jei tik laikausi šių patarimų pati, net ir prasčiau prasidėjusi diena prašvinta ir tampa tiesiog nuostabia. Šia sistema ir noriu pasidalinti.
Keli svarbūs žingsniai į sėkmingą dieną
Rytinių minčių svarba
Rytas, mano manymu, yra pati svarbiausia paros dalis. Būtent šitame taške įvyksta sprendimas dėl to, kokia bus mūsų diena. Pats pirmasis žingsnis į sėkmingą dieną prasideda dar net neatsikėlus ir netgi iki galo nepabudus. Tarp miegojimo ir budrumo yra nuostabus, nors ir sunkiai apčiuopiamas tarpsnis, kai jau nebemiegi, bet dar nesi atsikėlęs.
Tai idealus laikas siųsti žinutes savo pasąmonei, nes šioje būsenoje protas nesipriešina ir visos pozityvios programos sugula į mūsų vidų tarsi sėklos į derlingą žemę. Vos pabudę, bet dar turėdami kelis mirksnius iki kėlimosi pasakykite sau su džiugesiu mintyse „Šiandien bus geriausia mano gyvenimo diena, kupina smagių atradimų, įkvėpimo, energijos, šilto bendravimo, visokeriopos gerovės ir gausos bei dvasinės pilnatvės (įsirašykite tai, kas jums aktualiausia, svarbiausia). Ačiū.“
Jauskite dėkingumą, tarsi tokią dieną iš tiesų jau išgyvenote. Tuomet galima dar keletą minučių nusnausti. Galbūt iš pradžių tai kartodami ir iš anksto dėkodami, jausitės keistai, bet su laiku pastebėsite, kad tokia rytinė programa ne tik tampa geru įpročiu, bet ir iš tiesų padaro jūsų dieną ypatingą. Galiu pasakyti, kad mano asmeninėje praktikoje tai pasitvirtino 100%. Jei tik pamirštu ar patingiu taip save užsiprogramuoti, atsikeliu visai kitokios nuotaikos. O juk reikia tiek nedaug… :)
Suplanuota dienotvarkė
Antras svarbus sėkmingos dienos aspektas – dienotvarkė. Apie tai, kokį neįtikėtiną efektyvumą (taigi ir gerą nuotaiką bei sėkmingus rezultatus) duoda raštiškas dienos darbų ir asmeninių reikalų planas, išsamiai rašiau straipsnyje „Kaip viską suspėti – planas, planas, planas.“ Taigi, nesikartosiu.
Akcentuoti noriu tik tai, kad išlaikyti didelius tempus ir našumą, o tuo pačiu gerą nuotaiką ir energingumą, intuityviai plaukiant pasroviui yra itin sunku. Ir žinoma, nepamirškime, kad „mes planuojam, o Dievas juokiasi“, taigi planuokim, bet būkim lankstūs ir neprisiriškim prie rezultato – tuomet ir pasikeitus planams nuotaikos nesusigadinsim.
Pastebėkime stebuklus ir darykime juos patys
Kasdien kiekvieno iš mūsų gyvenime vyksta daugybė stebuklų. Pirmas iš jų yra tai, kad atsikėlėme – sveiki, gyvi, kad mūsų laukia dar viena graži diena, kurią susikursime patys. Stebuklas yra tai, kaip mūsų organizmas gautus pusryčius pavertė energija, kaip gražiai už lango šviečia saulė arba žemės dulkes nuplauna lietus; tai, kad turime veiklą – darbą, mokslus, kūrybą.
Stebuklas yra mūsų namai, kuriuose šilta ir nelyja ant galvos, šaldytuvas, kuriame yra maisto, visi mūsų patogumui sukurti daiktai. Stebuklas yra artimųjų šiluma ir šypsenos. Galėtumėm vardinti ilgai ir kantriai. Tereikia išmokti tuos stebuklus pamatyti ir vertinti ne kaip kažką savaime suprantama, nes ne visi pasaulio žmonės turi tai, ką turite jūs.
Lengviausias būdas įvesti dar daugiau magijos į savo gyvenimą – pradėti stebuklus kurti pačiam, dalinant juos ne tik artimiesiems, bet ir nepažįstamiems, nes tai teikia didelį džiaugsmą, o taip pat visuomet su kaupu sugrįžta. Juk nieko nekainuoja viešam transporte užleisti vietą ar bent pasisiūlyti palaikyti sunkų krepšį, pasidalinti su labiau likimo nuskriaustu, pavalgydinti alkaną (žmogų ar gyvūną), nusišypsoti praeiviui, pagirti žmogų, kartu su jumis besimatuojantį parduotuvėje rūbą, pasiūlyti pagalbą sunkiai nešančiai močiutei, padėti neprašomam, padrąsinti tą, kuriam trūksta pasitikėjimo savimi…
Širdyje nešiojuosi begales istorijų, kai dalinamas gerumas man visiškai netikėtai iš visai kitų žmonių sugrįžo tuomet, kai jo labiausiai reikėjo – kartą pamiršus piniginę man vaikinas troleibuse tiesiog padovanojo talonėlį, kitąkart bėgant į jau beveik nuvažiuojantį autobusą, vaikinas apsimetė į jį lipąs (nes nesiruošė juo važiuoti), kad sulaikytų ir spėčiau atbėgti iki užsidarant durims, ne kartą buvau užleista eilėje, nes skubėjau, nors to ir neprašiau, o kiek kartų eidami pro šalį nepažįstami žmonės tiesiog šiltai ir nuoširdžiai šypsojosi…. Pabandykite prisiminti, kiek jūsų gyvenime buvo tokių mielų stebuklų. Juk juos kurti pačiam ne mažiau gera nei gauti iš kitų. :)
