Gerbiamas p. Užkalni,
Kartas nuo karto vis paskaitau Jūsų straipsnius, publikuojamus delfi.lt. Nemeluosiu – kartais pritariu, kartais – ne. Tačiau visuomet Jus laikiau išsilavinusiu ir pakankamai inteligentišku žmogumi. Šį kartą, deja, buvau priverstas suabejoti.
Gink Dieve, nenoriu Jūsų įžeisti ir nuoširdžiai atsiprašau, jei, vis dėlto, įsižeisit – tai tik mano visiškai subjektyvi nuomonė, kuri, tikiuosi, dienos Jūsų nesugadins.
Esu emigrantas. Jau šeštus metus skaičiuoju šaly svečioj, tiesa, ne braškes skindamas ar žuvis pakuodamas. Išvykau mokslo tikslais, mokslų vaikausi dar ir dabar. Sakiau, daktaras būsiu užaugęs, nors ir ne medicinos mokslų. Viliuosi nepapulti į Jūsų „trečiosios rūšies tautiečių“ klasę, o gal vieną dieną net ir parvežti savo žinių bagažą atgal į gimtinę. Jei jo kam reikės ten, žinoma.
Tiesa, dėl vis pasirodančių straipsnių (šiuo atveju, ne tik Jūsų), į šuns dienas dedančių emigrantus (vėlgi ne visus), dažnai norisi atsisakyti bet kokių planų ateitį sieti su Tėvyne. Bet pradedi save tikinti, sakai, „ne visi jie tokie“, ir po dienų ar savaičių užsimiršta.
Absoliučiai sutinku su Jumis, kad lietuviai – ne pati šviesiausia tauta. Būna, pavagia kartais individas koks traktorių iš Norvegijos fermos ar sukelia muštynes prirūkytame bare Dublino provincijoj. Pažįstu ar bent žinau kelis, kurie tikriausiai ir pakliūtų į Jūsų „trečiosios rūšies“ lentyną. Bet man klausimas kyla: kaip Jūs, (bent jau mano supratimu, dovanokit, jei neteisingu) išsilavinęs žmogus, galit leisti sau skirstyti žmones į tokias kastas?
Visi turime skirtingus mentalitetus, žinoma, ir vieni yra labiau priimtini nei kiti. Bet dienos pabaigoj visi esame lietuviai – tiek Jūs, tiek muštynes keliantys emigrantai, tiek ir visi kiti žmonės, tarp kurių ne vienas ir ne du daug šviesesni žmonės nei Jūs. Aš manau, (vėlgi, neįsižeiskite čia prašau!) žema, beprotiškai žema yra taip kalbėti.
Jūsų vadinamas apsivalymas – na, tuomet gal reikėtų kiekvienais metais reitinguoti piliečius pagal jų mentalitetą, dorybes, pasaulėžiūrą ir indėlį į Lietuvos ateitį ir ties 10 proc. žemiausiųjų dėti didelį raudoną (spalvą, žinoma, galima ir derinti) brūkšnį, o visus po juo paskelbti niekšais, atimti pilietybes ir deportuoti. Kad gėdos nedarytų.
Įdomūs du dalykai šiuo atveju: po kiek metų Jūs liktumėt už brūkšnio ir kas liktų iš mūsų tautos po dešimties metų. Vos daugiau kaip milijonas. Čia, žinoma, atsakymas į antrąjį klausimą. Bet už tai koks šviesus tas milijonas! Į pirmąjį klausimą, tiesa, atsakyti negaliu – skamba per daug retoriškai, o ir šiaip, tamstai tikriausiai geriau žinoti.
Apibendrinant, norėčiau pasakyti: turime pakankamai viešų veidų bei pavardžių, kurie subjektyvias nuomones opiom temom reiškia viešai. Laisva šalis, laisva kalba sakysit. Žinoma. Ir niekas Jūsų nenubaus už tai (dėkui Dievui dar demokratiją turim). Kiekvieno asmeninis reikalas yra sutikti ar nesutikti su tokiom nuomonėm, bet Lietuvai mažiausiai reikia dar vieno demagogo, skaldančio tautą. Liūdna, beprotiškai liūdna, kad dar vienas veidas, vietoj to, kad prisidėtų prie piliečių auklėjimo, pasirinko lengviausią kelią. Juk loti gali kiekvienas, tik kiek naudos tai atneš?