Praėjusį savaitgalį JAV dienraštis „The New York Times“ paskelbė, kad Pentagonas yra pasirengęs Rytų Europos valstybėse, priklausančiose NATO, dislokuoti sunkiąją ginkluotę. Šis žingsnis būtų stipriausias JAV atsakas į Rusijos agresiją Ukrainoje. Lietuvoje ši žinia nebuvo sutikta kaip didelė naujiena. Prezidentė teigė, kad tokie planai paskelbti dar vasario mėnesį patvirtintame JAV Senato dokumente. Ir tai yra pernai rugsėjį vykusio NATO viršūnių susitikimo Velse susitarimų pasekmė. Kariuomenės vadas sakė, kad jau metus amerikiečiai žvalgė Lietuvą ir rinkosi vietą. Kita vertus, po pernykščio Amerikos Prezidento Baracko Obamos vizito Varšuvoje, buvo paskelbta „Europos saugumo užtikrinimo iniciatyva“, kuriai bus skiriamas milijardas dolerių.
Saugumo studijų ekspertė „Savaitei“ komentavo, kad V. Putinui Jungtinių Valstijų reakcija atrodo dar grėsmingesnė nei viso NATO.
Niekas jau neabejoja, kad Lietuvoje bus dislokuota Jungtinių Valstijų gynybos sunkioji ginkluotė. Apie tai kalba ir NATO pajėgų Europoje vadas.
„Velso viršūnių susitikime, tai buvo vienas iš numatytų modelių: kalbėjome apie įrangos dislokavimą“, – sako NATO pajėgų Europoje vadas gen. Philipas Breedlove`as.
Vyriausybė šią savaitę patvirtino dvišalį susitarimą dėl Jungtinių Valstijų pajėgų buvimo ir teisinės apsaugos. Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas teigia, kad Pentagono parengtus gynybos planus, dar turi patvirtinti Jungtinių Valstijų Gynybos departamentas ir Baltieji rūmai, po to iškart į Lietuva bus gabenama sunkioji ginkluotė.
„Tikiuosi, kad ji galėtų būti šįmet. Nes reikia sulaukti sprendimo, o tas sprendimas gali būti greitai“, – teigia J. Olekas.
Kariuomenės vadas dar konkretesnis, jis tikina, kad teliko techniniai sprendimai, net vietą amerikiečiai jau pasirinko, tik kol kas ji dar neįvardijama.
„Manau, kad tai techniniai dalykai, visi sprendimai jau yra priimti. Jie dairėsi pastaruosius metus. Ir vietą jau yra nusižiūrėję“, – teigia Lietuvos kariuomenės vadas gen. mjr. Jonas Vytautas Žukas.
Kariuomenės vadas taip pat dar kol kas negali atskleisti, kokia konkrečiai JAV sunkioji karinė technika bus dislokuota Lietuvoje.
„Kalbame apie šarvuotus transporterius ir apie šarvuotas pėstininkų mašinas. Jie dar galutinai nėra apsisprendę taip pat ir apie tankus. Antras dalykas, investuos į infrastruktūrą. Tai kuriam laikui turėsime nuolat veikiančią amerikiečių bazę“, – priduria Lietuvos kariuomenės vadas.
Kaliningrado srityje Rusija yra dislokavusi daugiau kaip trisdešimt tūkstančių karių ir šimtus vienetų sunkiosios karinės ginkluotės. Gynybos politikos apžvalgininkas Aleksandras Matonis teigia, jog kol kas į Lietuvą būtų atgabenta nedaug Jungtinių Valstijų karinės technikos.
„Tik laiko klausimas, kada tas simbolinis kiekis gali virsti tikrai dideliu, karine prasme, kiekiu. Na, o jei bus kalbama apie kuopos dydžio vieneto dislokavimą, tai gali būti keliolika tankų, keliolika pėstininkų kovinių mašinų, visa juos remianti technika, sunkvežimiai ir panašiai. Kitaip tariant, tai būtų keliasdešimt vienetų kovinės technikos“, – teigia A. Matonis.
Taigi, sprendimas dėl sunkiosios ginkluotės atsiuntimo į Baltijos šalis faktiškai priimtas. Tačiau gegužę Baltijos valstybių kariuomenių vadai oficialiu laišku kreipėsi į NATO, prašydami nuolat dislokuoti po vieną sąjungininkų karių batalioną, kurį sudaro 700-800 karių. Amerikos dienraštis „The New York Times“, remdamasis savo šaltiniais, paskelbė, kad Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bus dislokuota kuopai aprūpinti skirta ginkluotė, o batalionai būtų siunčiami į Lenkiją, Rumuniją, Bulgariją ir galbūt Vengriją. Saugumo studijų ekspertė Margarita Šešelgytė teigia, kad kai kurios Aljansui priklausančios valstybės dvejoja siųsti ir nuolat dislokuoti karius postsovietinėje teritorijoje. Rusija priekaištauja dėl NATO plėtros ir grasina branduoliniu ginklu. Kitų valstybių atstovai teigia, kad Rusija pati sugriovė buvusią saugumo aplinką regione kai iš Ukrainos atplėšė Krymą ir siunčia karius į Ukrainos rytus.
„Šios dvi stovyklos egzistuoja, taigi politinio susitarimo nėra. Kalbėti apie papildomų pajėgų dislokavimą nuolat, na, visų pirma, reikia politiniam lygmeny išspręsti šį klausimą, nes visą laiką susidurs kiekvienas toks siūlymas su opozicija“, – teigia TSPMI saugumo studijų ekspertė M. Šešelgytė.
Po įvykių Ukrainoje, per Amerikos prezidento B. Obamos vizitą Lenkijoje, buvo paskelbta „Europos saugumo užtikrinimo iniciatyva“, numatyta tam skirti milijardą dolerių. Tai yra Europos valstybių saugumas būtų stiprinamas ne tik NATO, bet ir dvišaliais susitarimais. O dvišalis susitarimas su Jungtinėmis Valstijomis, pasak M. Šešelgytės, ne mažiau svarbus Lietuvos saugumui.
„Toje mąstymo dimensijoj, kuri yra Kremliuje, man atrodo, kad JAV yra suvokiama kaip lyderiaujanti galybė, į kurią Rusija bando lygiuotis. Ir V. Putinas suvokia: jeigu jisai imtųsi kažkokių veiksmų ir peržengtų tą raudoną liniją, nubrėžtą JAV, atsakas jam būtų, ko gero, per didelis, jis nelabai sugebėtų to atsako suvirškinti ir išgyventi. Tai tos raudonos linijos brėžiamos JAV, ko gero, yra V. Putino mąstyme šiek tiek raudonesnės, negu linijos, brėžiamos NATO“, – sako M. Šešelgytė.
Saugumo studijų ekspertė teigia, kad sunkiosios karinės technikos buvimas mūsų šalyje svarbus logistinis sprendimas dar ir dėl to, kad, esant reikalui, jos dislokavimas užimtų daugiau laiko ir pastangų, nei karių atsiuntimas. Su karine technika, bus atsiųsti ir rotuojami ją aptarnaujantys amerikiečių kariai.
Karinės technikos ir karių nebūtinai turi būti daug. Juos atsiuntusi šalis garantuoja savo karių gyvybėmis, esant reikalui, ginti Lietuvos ir kitų Baltijos šalių teritoriją.
Tačiau ir sulaukę Jungtinių Valstijų karių bei technikos, pasak saugumo studijų ekspertės, neturėtume jaustis visiškai saugūs. Privalome stebėti vykstančius procesus ne tik šalyje, bet ir kaimyninėse valstybėse, imtis visų priemonių saugantis kibernetinių, informacinių ir socialinių grėsmių.