Alytuje stovinčiam penkiaaukščiui – daugiau nei 40 metų. Kaip pasakojo namo pirmininkas Romas Gaulia, prieš renovaciją pastatas buvo iš tiesų prastos būklės, gyventojams tekdavo taikstytis su šalčiu ir drėgme. „Namas fiziškai buvo jau pasenęs. Kada būna blokai, tai jie būna padengti tokia plėvele, užtinkuoti, uždažyti – per ilgą laiką tai susidėvėjo, išdilo. Pradėjo drėkti sienos, drėkti viskas... Stogas pradėjo leisti vandenį. Drėgmė, pelėsiai atsirado kambariuose“, – prisiminimais dalijosi vyras.
Jau dvidešimt metų namo pirmininko pareigas užimantis R. Gaulia teigė, kad tuo metu padėtis buvo nelengva, pasenusio pastato gyventojams teko rinktis, ką daryti: „Buvo tokios problemos susidariusios, kad teko spręsti - ar kažką šiaip tik remontuot kosmetiškai, ar ryžtis vieną kartą ir sutvarkyti, kad namas būtų modernus, gražus, šiltas ir patogus.“
Pasiryžti renovacijai gali sutrukdyti ne tik lėšų stygius, bet ir abejonės dėl atliekamų darbų. Norint, kad sprendimai būtų pasiekiami greitai ir efektyviai, gyventojams turėtų būti parengiamas preliminarus pasiūlymas, informacija, kur aiškiai ir paprastai nurodoma, ką ir kodėl siūloma atlikti. Susirinkimo metu gyventojams turėtų būti atsakoma į jiems rūpimus klausimus. Parengus investicijų planą, rekomenduojama gerai su juo susipažinti ir aptarti.
Kaip pasakoja R. Gaulia, prieš pirmąją penkiaaukščio renovaciją teko šiek tiek pavargti, šnekėti su butų gyventojais, tačiau susitarti pavyko: „Ten toks sunkesnis gal buvo darbas pirmojo etapo metu. Mes tada pašnekėjom ir įkalbėjom žmones.“
Gyventojai nusprendė, kad reikia atnaujinti namo siūles, butuose pakeisti langus. R. Gaulia teigė, kad renovacija pateisino lūkesčius. Pamačius kiek sutaupoma, pradėta galvoti ir apie kitus modernizavimo darbus: „2002 metais mes pradėjome tvarkyti dokumentus, 2003 pirmas etapas buvo. Namui paimta paskola, kurią baigėme mokėti 2008 metais. Pamatėme, kad mažiau mokame – sutaupome. Ir tada pradėjome mąstyt, kaip čia toliau būtų galima patobulinti viską.“
R. Gaulia pastebėjo, kad antrą kartą namo gyventojai į namo renovacijos idėją žiūrėjo daug palankiau nei pirmą kartą: „Jau šis etapas buvo toks lengvesnis – žmonės patikėjo lengviau. Jie suprato, kad čia reikalingas dalykas, kad jiems nemeluojama, nenorima pasisavinti pinigų, o galvojama apie gerovę. Žmonės sutiko renovuotis, nes po pirmo etapo pamatė naudą“.
2012 metais buvo paruoštas antrosios renovacijos investicinis projektas. 2014 metais name apšiltintos ir nudažytos sienos, pakeisti laiptinių langai, renovuotas stogas, modernizuota šildymo sistema. Pasirūpinta šilumos subalansavimu ir vienodu paskirstymu visame daugiabutyje.
Namo gyventojai pasinaudojo Europos Sąjungos programos teikiamomis galimybėmis ir sutaupė lėšų.
Paklausus, kiek pavyksta sutaupyti po visų atliktų darbų, Romas Gaulia neslėpė – pastebimas ryškus skirtumas: „Pagal planą, pagal paskaičiavimus, sutaupėm 68 procentus praeitą žiemą šilumos energijos. Šiuo metu žmonės labai tuo patenkinti, tikrai džiaugiasi“.
R. Gaulia pasakojo apie žymius pasikeitimus sąskaitose: „Pavyzdžiui, dabar už kovo mėnesį mes už kvadratą mokėjom 34 euro centus. O, pavyzdžiui, praeitais metais kovo mėnesį tai buvo apie 80 euro centų ar panašiai... Tikrai skirtumas didžiulis susidarė.“
Vyras teigė, kad nemažai namo gyventojų turėjo galimybę sutaupyti ir pasinaudoję teikiamomis lengvatomis.
Pravartu prisiminti, kad socialiai remtini asmenys, turintys teisę į kompensaciją už šildymą, gauna 100 procentų valstybės paramą techninės dokumentacijos parengimui, statybos ir rangos darbams paimto kredito ir palūkanų padengimui. Tokiems žmonėms renovacija visiškai nieko nekainuoja.
R. Gaulia džiaugėsi ne tik sumažėjusiomis išlaidomis, bet ir estetine namo išvaizda. Pasak pašnekovo, tvarkingiau atrodantis fasadas, laiptinės, aplinka neliko nepastebėti: „Alytaus mieste yra komisija, kuri važinėja prie namų. Ji žiūri kaip aplinka tvarkoma. Praeitais metais dar nebuvo gerbūvis iki galo sutvarkytas. Mes užėmėme trečią vietą Alytuje pagal sutvarkytą aplinką. Tai šiemet mes kovojame dėl pirmos vietos“, – pasakojo vyras.
