O NASA neseniai paskelbė skaičiavimus, kad šio amžiaus pabaigoje žemėje bus labai karšta. Anot NASA, Pietų Amerikoje ir beveik visoje Afrikoje liepos temperatūra, aukštesnė nei 45 °C, taps įprasta. Ši prognozė neaplenkia Los Andželo, Mumbajaus, Jeruzalės, Niujorko, Vašingtono ir daugelio Europos miestų.
Europos Aplinkosaugos agentūros ekspertas A. Jolas LRT Radijui sako, kad ir Europoje jau taikomos strategijos, kaip prisitaikyti prie sausrų. Pavyzdžiui, tai gali būti perėjimas prie kultūrų, kurios atsparesnės sausroms, taip pat reikia išmokti naudoti jau panaudotą vandenį. Beje, mokslininkai kuria išradimus, kurie padėtų kuo taupiau ir saugiau vartoti vandenį. Štai nedidelis nanotechnologijų puodelis užterštą vandenį paverčia geriamu.
Sausra Kalifornijoje – didžiausia per pastaruosius tūkstantį metų
TEDx konferencijoje taupaus vandens vartojimo specialistas Tomas Ashas sako, kad dauguma žmonių nežino, kiek vandens jie išnaudoja per dieną, ir dažniausiai mano, kad jo vartoja daugybę kartų mažiau nei iš tikrųjų. Tačiau Kalifornijoje žmonės jau pradeda skaičiuoti kiekvieną vandens lašą ar bent kiekvieną puodelį. Nors apskritai sausros nėra neįprastos Kalifornijai, tačiau dabar šį JAV regioną apėmusi stichija jau tęsiasi kiek daugiau nei ketverius metus ir yra laikoma didžiausia sausra per pastaruosius tūkstantį metų.
LRT radijo bendradarbė JAV Asta Bareišaitė sako, kad vandenį taupo visi ir visur, be to, tai nurodo ir įstatymai bei daugybė visokių draudimų ir skatinimų.
„Pavyzdžiui, gyventojai negali panorėję laistyti savo vejų, plauti mašinų. Restoranuose padavėjai, prieš atnešdami stalo vandens, pirmiausia pagal įstatymą turi paklausti, ar tikrai klientas jo nori. Kai kur galima naudoti tik tokius tualetus, kurie taupo vandenį ir pan. Metas sunkus visiems ir kalbama, kad ir patys turtingiausi rajonai, ir neturtingieji yra vienodai paliesti vandens trūkumo“, – pasakoja A. Bareišaitė.
Sausros pasekmes jaučia visos valstijos, ypač dėl kylančių maisto produktų kainų. Saulėtoje Kalifornijoje išauginama daugiau nei 90 proc. visų JAV pomidorų, brokolių ir kitų daržovių, čia auga didžiausia dalis viso pasaulio migdolų. Kalifornijos ūkininkai ir gyventojai vandens naudojimą sumažino ketvirtadaliu, tačiau ir to nepakanka augalams išsaugoti.
„Vien šiais metais Kalifornijos ūkininkams sausra kainuos beveik 2 mlrd. JAV dolerių. Tai labai didelė kaina“, – pastebi A. Bareišaitė.
Stichiniai reiškiniai tiesiogiai susiję su šiltnamio dujų kiekiu
Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad Kalifornijos žiniasklaidos priemonės, kalbėdamos apie sausrą regione, beveik visiškai nepamini, kad visa tai vyksta dėl klimato kaitos. O didžioji dauguma mokslininkų sutaria, kad ekstremalūs gamtos reiškiniai pasaulį užklumpa dėl klimato kaitos, ir visi vieningai sutaria, kad klimato kaitą lėmė žmogaus veikla.
Europos Aplinkosaugos agentūros ekspertas Andre Jolas pabrėžia, kad stichiniai reiškiniai tiesiogiai susiję su šiltnamio dujų kiekiu.
„Jei išmetama bus tokie pat daug, tai lems kylančią vidutinę pasaulinę temperatūrą. O kuo labiau daugės išmetamų šiltnamio dujų, tuo dažnesni bus ekstremalūs reiškiniai. Pagal Pasaulinės klimato kaitos konvenciją siekiama, kad vidutinė pasaulinė temperatūra nepakiltų aukščiau 2 °C. Tačiau tam reikia tvirto visos tarptautinės bendruomenės sutarimo mažinti išmetamų dujų kiekį. Jei dėl to nebus susitarta, pasekmės bus daug didesnės“, – teigia A. Jolas.
Taip pat jis primena, kad 2015-ieji – galimo lūžio arba svarbiausių sprendimų metai, nuo kurių gali priklausyti pasaulio ateitis. Svarbiausias mėnuo – gruodis, vieta – Paryžius. Čia pasaulio šalys turėtų susitarti dėl išmetamų šiltnamio dujų kiekio mažinimo. Tai iki šiol joms buvo labai sunku padaryti. Metų pradžioje viltį teikiančių iniciatyvų ėmėsi ir didžiausios pasaulio teršėjos Kinija ir JAV.
Karščio bangos ir sausros ekstremalės
Susigriebti šalims būtų pats laikas, nes kasmet fiksuojami karščio rekordai. 2014 m. buvo karčiausi metai per visą orų stebėjimo istoriją. Specialistai spėja, kad ir 2015 m. sumuš karščiausių praėjusių metų rekordus.
O NASA neseniai paskelbė skaičiavimus, kad šio amžiaus pabaigoje žemėje bus labai karšta. Anot NASA, Pietų Amerikoje ir beveik visoje Afrikoje liepos mėnesio temperatūra, aukštesnė nei 45 °C, taps įprasta. Ši prognozė neaplenkia tokių miestų, kaip Los Andželas, Mumbajus, Jeruzalė, Niujorkas, Vašingtonas ir daugelio Europos miestų.
Skaičiuojama, kad iki 2100 m. Himalajų ledynai beveik išnyks, nors milijonai žmonių priklausomi nuo upių, kurios vandenį gauna būtent iš šių ledynų.
„Europoje ir visame pasaulyje karščio bangos ir sausros ekstremalės tose vietovėse, kuriose jos jau yra stebimos. Taigi šie regionai jau yra susidūrę su kraštutiniais reiškiniais, tačiau tai tikrai nereiškia, kad dėl to tvarkytis bus lengviau. Noriu pabrėžti, kad klimato kaita yra papildomas spaudimas ir iššūkis šiems regionams, nuolatos susiduriantiems su ekstremaliomis sąlygomis“, – tvirtina A. Jolas.
Daugelis specialistų pabrėžia, kad žmonijai būtina ieškoti visų įmanomų būdų, kaip prisitaikyti prie kintančio klimato. Net jei šalims ir pavyktų susitarti ir sumažinti anglies dvideginio ir kitų išmetamų šiltnamio dujų kiekį, klimato kaitos variklis, pasak mokslininkų, taip įsibėgėjo, kad žmonija vis tiek susidurtų su vis pavojingesniais gamtos reiškiniais, kurie keltų grėsmę maisto, vandens atsargoms, žmonių turtui, gyvenamosioms teritorijoms ir, žinoma, sveikatai. Klimato kaitos neigiama įtaka žmonių sveikatai yra įrodyta ne vienu tyrimu.
Lietuvoje atliktos studijos apie klimato kaitos keliamas grėsmės sveikatai vienas iš rengėjų profesorius Ričardas Radišauskas sako, kad aukų dėl didelio karščio daugėja visoje Europoje: „2003 m. nuo birželio iki rugsėjo Europoje trukusi karščio banga buvo užfiksuota 12 Europos šalių, mirė daugiau nei 70 tūkst. žmonių. Klimato kaita lemia daug ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų sistemos, inkstų ligas, psichikos ir elgesio sutrikimus. Negalima nepaminėti šilumos smūgio, saulės smūgio.“
Nanotechnologijų puodelis užterštą vandenį paverčia geriamu
Kaip prisitaikyti prie karščio bangų ir sausrų, gerai žino Australija. Čia jau kelerius metus vasarą užsitęsia karščio bangos. Ir, nors šiuo metu Australijoje žiema, LRT radijo bendradarbė Sidnėjuje Rita Baltušytė kalba apie tai, kaip australai saugosi karščių: „Australai labai prisitaikę. Net ir paplūdimiuose jie su ilgomis kelnėmis, turi kepuraites, žmonėms apskritai patariama visai neiti iš namų. Be to, pernai Melburne nuo karščio mirė 200 žmonių.“
Kartu R. Baltušytė pamini didįjį Australijos paradoksą – australai taip saugosi nuo saulės, kad 63 proc. šalies gyventojų trūksta vitamino D.
Kai kuriems Australijos regionams sausra tikrai tapo įprastu reiškiniu. Didžiausia tūkstantmečio sausra Australijoje tęsėsi 1995–2009 m., Melburno, Sidnėjaus, Perto valdžia įrengė vandens gėlinimo rezervuarus, kuriuose jūros vanduo paverčiamas geriamu.
Europos Aplinkosaugos agentūros ekspertas A. Jolas sako, kad ir Europoje jau kuriamos ir taikomos strategijos, kaip prisitaikyti prie sausrų: „Tai gali būti perėjimas prie kultūrų, augalų, kurie atsparesni sausroms. Reikia išmokti naudoti jau panaudotą vandenį. Ne tik žemės ūkyje, bet ir namų ūkiuose, pramonėje. Svarbu, kad vanduo būtų vartojamas kuo efektyviau, kad nepratekėtų pro vamzdžius, kad rezervuarai būtų pritaikyti saugoti vandenį skirtingiems tikslams.“
Mokslininkai nuolatos dirba ir kuria išradimus, kurie padėtų kuo taupiau, saugiau ir, galima sakyti, išradingiau vartoti vandenį. Pavyzdžiui, nedidelis nanotechnologijų puodelis užterštą vandenį paverčia geriamu. Tokį išradimą sukūrė Indijos mokslininkai. Vos 2,5 dolerio kainuojantis puodelį jau dabar padeda neturtingoms šeimoms, kurios nuolatos patiria geriamojo vandens stygių ir kur dėl stichijų vanduo dažnai užteršiamas.
Daugiau nei 70 proc. viso pasaulio geriamojo vandens suvartojama žemės ūkyje. Preciziškai tikslias drėkinimo sistemas jau taiko ne vienos šalies ūkininkai. Kompiuteriniai algoritmai ir modeliavimas padeda tiksliai apskaičiuoti, kiek, kur ir kada tiksliai reikia vandens, kad nė vienas mililitras nenueitų veltui.
Pagalbos ypač reikia mažiausiai išsivysčiusioms šalims
Tokių išradimų daugeliui reikia jau dabar, o ateityje reikės dar labiau pasukti galvą, kaip prisitaikyti prie sausrų.
Štai Tailande dėl užsitęsusios sausros šalies valdžia primygtinai prašo ūkininkų atidėti ryžių sėją bent iki liepos pradžios. Tačiau ūkininkai nepaklūsta valdžios prašymams, mat tai vėliau gali reikšti ryžių laukų užtvindymą. Auginti ryžius, kurie yra pagrindinis maždaug pusės pasaulio žmonių valgis, tampa vis sudėtingiau.
O šią savaitę pasirodė pranešimų, kad Šiaurės Korėja išgyvena šimtmečio sausrą. Išdžiūvę daugiau kaip 30 proc. ryžių laukų. Tai didina baimę dėl naujo badmečio šioje komunistinėje šalyje.
Indijos šiaurės regionas, pasak NASA palydovinių tyrimų, sparčiausiai iš kitų Žemės regionų netenka gruntinių vandens išteklių. O gegužės pabaigoje neeiliniai karščiai pietų ir pietryčių Indijoje nusinešė maždaug 2,5 tūkst. žmonių gyvybių.
Tokių ekstremalių vietų galima vardyti ir daugiau. Neabejojama, kad ateityje tokių teritorijų tik daugės. O prisitaikyti prie pokyčių, taikyti naujausias technologijas, deja, ne visos šalys išgali vienodai.
„Net pačioje Europoje ne visos šalys pajėgios vienodai prisitaikyti. Tai labai priklauso nuo žmonių pajamų. Už Europos ribų tie skirtumai dar didesni, o mažiausiai išsivysčiusioms šalims jau dabar reikia pagalbos. Ir vienas iš laukiamų susitarimų gruodžio mėnesį Paryžiuje yra pagalba besivystančioms šalims“, – sako Aplinkosaugos agentūros ekspertas A. Jolas.
Taigi ne vienas svarbus klausimas susijęs su klimato kaita ir žemės ateitimi spręsis Paryžiuje. Pasak A. Jolo, politikų ir visuomenės aktyvistų dėmesys turi būti sutelktas į tai, kaip sumažinti išmetamų šiltnamio dujų kiekį. Tada būtų galima išvengti ne tik sausrų bei karščio bangų blogiausių ateities prognozių, bet ir kitų gamtos stichijų, aštrėjančių dėl klimato kaitos.
