Papasakosiu savo istoriją. Su draugu kartu gyvename neilgai... Esame jauni, neturime su kuo pasikonsultuoti didesnių pirkinių klausimais, nepažįstame, kas tikrai išmano apie automobilius (o ir ne visada visi gedimai yra matomi „plika akimi“). Kas turėtų atsakyti už tai, kad lieki apgautas? Turbūt tik pats...
Pastaruoju metu senasis mūsų automobilis ėmė staigiai gesti (nereikia nieko norėti, vis dėlto jau beveik 20 metų senumo), tad nutarėme imti paskolą, kol šiuo metu yra gera galimybė ją gauti, ir nusipirkti automobilį. Abu buvome lygiaverčiai partneriai, aš buvau linkusi pirkti „Volkswagen“ markės automobilį, draugas – „Volvo“. Aišku, kadangi paskolą ėmė jis, tai ir galutinį sprendimą priėmė jis rinkdamasis, pasak jo, pigesnį, bet geresnį variantą (nes būtent tokių „VW“ automobilio, kokio aš norėjau, buvo nedaug), bet pasakojimas ne apie tai.
Kai gavome paskolą, nuvykome apžiūrėti automobilio į Kauną (ko gyvenime nebedarysiu ir kitiems rekomenduoju to nedaryti), 200 km tam, kad pamatytumėme, išbandytumėme norimą automobilį.
Buvome labai gražiai apsukti aplink pirštą – „jei automobilis Jums netinka, nežinau tada, ko Jūs ieškote, greičiau, nes pas mus atvažiuoja žmonės iš Vilniaus ir tikrai paims.“ Automobilis iš išorės atrodė puikiai, pavažiavus taip pat nesukėlė įtarimų, viskas atrodė puikiai. Padavėme avansą (200 eurų) ir nuvykome į banką pasiimti likusios dalies (4000 eurų), grįžus į aikštelę, mus pasitiko jau visai kitas asmuo, paprašėme nuvykti į servisą diagnostikai, bet buvo pasakyta, kad nėra laiko ir kad su prieš tai buvusiu pardavėju jau viską sutarėme. Ir patys jau buvome ganėtinai pavargę, taip pat nekilo jokių įtarimų, kad kažkas buvo ne taip, tik įdomus atrodė pats pirkimo procesas – pardavėjai taip gyrė prekę, viską skubino (negali žinoti, gal iš tiesų neturi laiko)... Dar ir nusiderėjom 150 eurų... Tarsi idealus pirkinys.
Pasirašius pirkimo-pardavimo sutartį, dar buvo pareikalauta susimokėti už kažkokį tarpininkavimą ir draudimą mėnesiui 20 eurų (nesupratau, kas jų prašė man drausti šį automobilį?). Sėdome į atskirus automobilius ir parvažiavome namo. Vos parvykus, mūsų naujasis pirkinys pradėjo leisti baltus dūmus. Labai nesureikšminau, nes jokių gedimų apžiūrėję nepastebėjome, galvojome, kad kažką tvarkyti teks, bet ne šitaip...
Kitą dieną draugas nuvyko į geresnį vietinį autoservisą padaryti automobilio diagnostikos (galėčiau sakyti, vos nuvyko), nes paskambinęs ėmė nuogąstauti, kad čia kažkas tikrai negerai, automobilis ėmė trūkčioti, vos buvo galima pajudėti. Po diagnostikos išvada viena – galas turbinai, jos pataisymas kainuos 500 eurų, pritvirtinimas ir kitų su turbina susijusių gedimų pašalinimas – apie 700 eurų.
Esu šokiruota, niekada nesu niekam linkėjusi blogo, bet šitiems žmonėms linkiu prasmegti žemėje, jei dėl kelių eurų jaučiasi prabagotėję, tebūnie, bet toks versliukas ilgai nesisuks, esu baisiai įpykusi.
Jei skaitai šį laišką, turi bent kiek sąžinės, bent kitiems žmonėms nebemeluok. Aš tikiu, kad dėl kažkokių veiksmų atoveiksmis visada būna, ir tam žmogui jis tikrai bus. Ateis atpildo diena ir galiu dabar pasakyti, kad iš tokių pardavėjų niekada nebepirksiu. Apskritai niekada gyvenime nebevažiuosiu į Kauno turgų ir kitiems tą patį sakau, ne vieni žmonės ten apgauti buvo. Nejau nebeliko nė kruopelytės sąžinės viduj? Gal aš dabar ilgai nebeturėsiu už ką geresnio kąsnio nusipirkti, nes brisim į baisias skolas...
Esu baisiai nusivylus ir suprantu, kad gyvenime būna tiek pakilimų, tiek duobių. Susitvarkysime šią problemą, tikiuosi, daugiau neteks susidurti su tokiais neadekvačiais žmonėmis. Linkiu skaitytojams būti atidiems ir kilus bet kokiam įtarimui nerizikuoti.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Esate patyrę ką nors panašaus? Norite pasidalinti savo patirtimi? Savo mintimis galite dalintis el. paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Automobilis“ arba žemiau. Įdomiausius pasakojimus ar patirtis publikuosime.