Kaip žinia, visi namai statomi su betoninių trinkelių arba akmens skaldos nuogrinda. Susitvarkyti nuogrindą renovuojant būstą verta tam, kad išoriniai vandenys nepatektų ir nesikauptų ant pastato pamatų.
Bendrovės „Trakų šilumos tinklai” direktoriaus Kęstučio Kasparavičiaus teigimu,
Betoninių trinkelių nuogrinda turėtų tarnauti tol, kol stovės pats pastatas, o apšiltinant namo pamatus ji atnaujinama arba statoma iš akmenų, kurie gerai sulaiko vandenis ir drėgmę.
Kaip vyksta procesas
Renovuojant namą, visų pirma, ant sienos klojama hidroizoliacinė plėvelė, kad į pastato pamatus nepatektų paviršiniai vandenys.
„Svarbiausia – hidroizoliacinė plėvelė ant pamatų. Renovuojant pastatus, atkasinėjama 1,2 m pamatų, jie nuplaunami aukšto slėgio vandens srove, paskui dedama bituminė mastika, prie jos klijuojama šiltinimo medžiaga, o prie jos dedama hidroizoliacinė plėvelė, kuri turi specialius latakus, per kuriuos yra išgarinamas vanduo, patekęs prie pastato sienos”, - paprastai nuogrindos klojimo technologiją aiškina K. Kasparavičius.
Reikia vengti klaidų
Daugiabučių namų renovacijos projektams Lietuvoje įgavus pagreitį, Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus specialistas Rimas Kalvaitis pastebi, kad kartais vykdant pastato apšiltinimo darbus pasitaiko techninių klaidų, kurių reikėtų vengti.
„Atkasus pamatus galima pamatyti vaizdą, kurį paliko statybininkai, statę šį namą. Reikalui esant reikia uždengti skyles ir ištaisyti kitą broką, o ne tiesiog tęsti renovacijos darbus ant viršaus”, - sako R. Kalvaitis.
Jo teigimu, tarp dažniausių statybininkų klaidų, renovuojant būstą, – neteisingas cokolio šiltinimas. Pavyzdžiui, pamatų apšiltinimo danga gali būti klojama tik horizontaliai, o ne vertikaliai statant apšiltinimo blokelius, kaip šiuo metu dažnai pasitaiko.
Be to, cokolio apdaila turėtų būti ne tinkuojama, o tiesiog užklijuota trinkelėmis, o nuogrindos dalį efektyviausia daryti iš akmenų, o ne betono.
Nuogrindai tvarkyti – specialūs reikalavimai
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininko pavaduotojas Aidas Valys sako, kad inspekcijai tikrinant modernizacijos darbų kokybę, be gerų pavyzdžių, pastebimas ir kai kurių statybos bendrovių aplaidumas.
„Dažnai netinkamai vykdomi pastatų cokolinės dalies darbai – cokolis užkasamas, o membrana įstatyta ne ta puse. Techninė priežiūra šiuo atveju turi būti kokybiška”, - pasitaikančią klaidą pastebi A. Valys.
Polistireninio putplasčio asociacijos prezidentas dr. Česlovas Ignatavičius sako, kad šiltinant pamatus įprastai šilumos izoliacija įgilinama 60 cm ir daugiau, tačiau persistengti prasmės nėra.
„Jei norite, galima kad ir penkiolika metrų iškasti, tačiau 50 cm įgilinimo turėtų užtekti – daugiau nebūtina, taip rodo Vokietijos, Skandinavijos gerieji pavyzdžiai bei tyrimai”, - nepersistengti siūlo Č. Ignatavičius.
Anot jo, cokolis turi būti perdengiamas membrana gumbais į šilumos izoliaciją, o ne atvirkščiai. Tarp jos ir sienos turi būti ne mažesnis kaip 25 cm akmenų sluoksnis. Akmenys sulaiko drėgmę geriau nei skalda.
„Pasitaiko, kad nuogrinda yra statoma su membranos gumbais į išorę. Kartais taip daroma, aiškinant, kad neva gumbuota medžiaga sulenda į šiltinimo medžiagą. Atlikome tyrimą. Taip gali nutikti tik prie 15 tonų svorio preso. Realybėje taip negali nutikti”, - statybininkų mitus griauna dr. Č. Ignatavičius.
