Tai įrodo netgi nesusikalbėjimai tarp verslininkų, mokslininkų bei vyriausybinių ar nevyriausybinių organizacijų. Taigi dabar verta panagrinėti situaciją ir apžvelgti, kas nutiko, bei kelti tokius klausimus: kodėl prieš pradedant statyti mokslo ir verslo slėnius, nebuvo pasirašomos verslininkų ir mokslininkų sutartys dėl būsimų projektų? Kodėl verslininkai nedalyvavo kuriant Sumanios specializacijos strategiją? Kodėl mokslo ir verslo susikalbėjimą skatinančios organizacijos pradėjo rastis tik dabar?
Ilgalaikė verslo strategija Lietuvoje kuriama metams
Kad verslininkai mokslo ir verslo slėnių kūrime nedalyvavo – netiesa, tačiau kad aktyviai prie to prisijungė irgi negalima sakyti. E. Leichteris tvirtino, kad pirminėje stadijoje, vykstant diskusijai dėl slėnių kūrimosi ar Sumanios specializacijos strategijos, verslininkai dalyvavo nuolat rengiamuose ir ne visada rezultatus duodančiuose susitikimuose: „Ilgainiui verslo atstovai nebeteko kantrybės, nors kai kurie jų buvo išties aktyvūs ir kalbino dalyvauti savo kolegas. Daugelis kalbintųjų žiūrėjo atsargiai, gal nevisai suprato, kodėl diskusijos buvo svarbios. Dabar diskutuoti kiek per vėlu, nors kritiškų nuomonių pasigirsta.“
Tačiau tokį požiūrį DELFI konferencijoje dalyvavęs ekspertas pateisina: „Jei verslo įmonei užtenka resursų konkuruoti su žmonėmis pigesne darbo jėga, ar tobulinant vykstančius procesus, tai sudėtingi projektai su mokslininkais gal net nereikalingi, diskusijos pelno juk neatneš“, – pasakojo E. Leichteris.
Šis požiūris pasikeitė per krizę: tuomet buvo stebėtas susidomėjimas inovacijomis, tačiau tai tik iliustruoja strateginio požiūrio stoką. E. Leichteris tvirtino, kad inovacijomis reikia domėtis verslo įmonės pakilimo fazėje, kai planuojama plėtra. „Dažnai juokaujama, kad ilgalaike verslo strategija Lietuvoje laikoma strategija metams“, – sakė E. Leichteris.
Vaizdo konferencijoje DELFI dalyvavęs Kauno technologijos universiteto rektorius prof. dr. Petras Baršauskas taip pat įsitikinęs, kad toks verslininkų požiūris pateisinamas: „Iki šiol daugelis įmonių galvojo apie išgyvenimą. Pripažinkime, kad balansuojant ant išlikimo ribos, apie inovacijas ir investicijas galvoti sudėtinga.“ Jo nuomone, dabar verslininkų domėjimasis inovacijomis jau atgyja: jis pastebi vis daugiau įmonių, kurios kreipiasi į universitetus.
Valstybės indėlis: trūksta kompleksinio požiūrio
„Žmonių, kurie remia mokslo ir verslo bendradarbiavimą yra daug, universitetai taip pat suinteresuoti, tačiau be kompleksinio valstybės požiūrio, toli nenukeliausime. Reikia sutvarkyti visą „ekosistemą“, – tvirtino E. Leichteris.
Jis įsitikinęs, kad jei pagalba mokslo ir verslo atstovams būtų suteikiama nuo pat idėjos gimimo iki produkto paleidimo į rinką, tai partnerystės būtų sėkmingesnės: „Lyg pradžia yra, lyg universitetai sujudėjo, tačiau tęsinio nebėra. Reikia daugiau papurenti tą dirvą, kurioje randasi partnerystės. Kitaip tariant, reikalingos aktyviai veikiančios ir susikalbėti mokslininkams su verslininkais padedančios institucijos bei inovacijų konsultantai,“ – tvirtino Žinių ekonomikos forumo vadovas. Kol kas gauti Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų finansavimą bendriems mokslo ir verslo projektams yra sudėtinga: mokslo ir verslo projektai finansuojami atskirai, tikintis, jog su konsultantų pagalba verslininkai ir mokslininkai atras vieni kitus“, – sakė E. Leichteris.
Gal keisti ES investavimo tvarką būtų per didelis užmojis, tačiau šalyje „susitvarkyti“ tikrai įmanoma. E. Leichteris tvirtino, kad ministerijos yra sukūrusios daug priemonių ir instrumentų, kurios finansiškai naudingos ar palengvina projektų, užsakymų vadybą, tačiau siekiant geriausio rezultato, reikia juos numatyti jų bendrą strategiją ir išdėstyti ir valdyti. Be to, valstybės prioritetai galėtų atsispindėti ir mokesčių sistemoje: mokestinė sistema turėtų padėti ir universitetams, ir verslininkams lengviau įgyvendinti bendrus projektus.
P. Baršauskas akcentavo, kad be strateginio valstybės pareigūnų požiūrio, mokslo ir verslo partnerystė paskatinta nebus. „Nesakau, kad turime „melžti“ valstybę, tačiau be jos pagalbos mokslas ir verslas nebendradarbiaus. Gal daug kas ir tikisi, kad verslininkai išlaikys mokslininkus savo užsakymais, tačiau pažvelkime į Jungtinių Amerikos Valstijų pavyzdį – privataus verslo investicijų į mokslą ten tik 8 proc.“, – sakė P. Baršauskas ir tvirtino, kad didžioji investicijų yra iš valstybės, kuri numato prioritetus ir veiklos gaires.
Visą diskusiją galima pamatyti čia:
