Jo paroda duris atvėrė „Klaipėdos galerijos“ filiale, verslo ir mados centre, „Herkaus galerijoje“ (Manto g. 22). Paroda veiks iki liepos 8 dienos.
„Pastarąjį kartą parodą į Klaipėpdą buvau atvežęs prieš kokius dešimt metų. Dabartiniai mano darbai, kurios kūriau kelerius pastaruosius metus, yra visiškai kitokie. Juose atitolau nuo figūros. Dabartinė stilistika leidžia laisviau pažvelgti į tapybos, raiškos galimybes. Laisviau komponuoti, reikšti savo emocijas. Dabar mano stilius toks, o kas bus toliau, nežinau. Gal vėl sugrįšu prie figūros, tik jau kita forma“, – kalbėjo tapytojas.
Jo darbai, ypač tie, kurie nutapyti vėliausiai, išsiskiria tonų, o ne spalvų darna ir gausa. „Kažkaip nutolau nuo spalvų, nebenoriu jų daug, noriu kalbėti per tonus – tamsiau, šviesiau. Galima sakyti, jog einu į minimalizmą. Tačiau nepaisant to, manau, jog mano darbuose vyrauja optimizmas“, – teigė R. Garbačiauskas.
Ji neslėpė, jog visada yra ieškojimų kelyje. „Tapyba gali būti visokia. Menas, dailė yra tokie demokratiški, turi tūkstančius kelių. Tapyba gali būti skirta kultūringam vartojimui. Bet gali būti ir kitokia, atitraukta nuo įprastinio grožio. Pastaruosius kelerius metus brandinta mano kolekcija tokia ir yra. Nesiekiu akcentuoti grožio“, – kalbėjo tapytojas.
Apie autorių
Tapytojas R. Garbačiauskas gimė 1956 m. Vilniuje. 1980 m. baigė tapybos studijas Vilniaus dailės institute ir pradėjo dirbti tuometiniame Šiaulių pedagoginiame institute (dabar – Šiaulių universitetas, Menų fakultetas). Ėjo Menų fakulteto dekano, Tapybos katedros vedėjo pareigas. Nuo 2006 m. eina profesoriaus pareigas tapybos, dailės katedrose, 2009 m. suteiktas profesoriaus pedagoginis vardas. R. Garbačiauskas yra Šiaulių universiteto Senato narys.
Nuo 1982 m. dalyvauja parodose, projektuose ir pleneruose Lietuvoje bei užsienyje (Latvijoje, Estijoje, Švedijoje, Lenkijoje, Vokietijoje). Lietuvos dailininkų sąjungos narys nuo 1992 m., Šiaulių dailininkų organizacijos pirmininkas.
Ankstesnio kūrybinio etapo darbams būdingas simbolinis žmogaus figūros vaizdavimas su siurrealizmo elementais. Vėlesni darbai – abstrakčios kompozicijos, pagrįstos ritmine tapybinių formų, linijų, plokštumų kaita.
