Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (Šiaulių AVMI) specialistai, tikrinę vieną apskrities gyventoją ir jo pajamas, gavo iš jo 63 skolos raštelius. Verslininkas savomis ir iš kitų 49 asmenų skolintomis lėšomis – iš viso 2,665 mln. litų – rėmė savo nuostolingą verslą. Rašteliai neišgelbėjo.
Nepagrindus pajamų teisėtumo, mokesčių administratorius pripažino tas lėšas nedeklaruotomis bei neapmokestintomis pajamomis ir apskaičiavo 154,5 tūkst. eurų (533,46 tūkst. Lt) gyventojų pajamų mokesčio (GPM), delspinigių ir baudų.
Įmonė, kurią valdantis Šiaulių apskrities gyventojas yra ir vienintelis akcininkas, nuo 2008-ųjų dirba nuostolingai. 2013 metais nuostolis siekė per 576 tūkst. Lt (167 tūkst. eurų), o nuo 2008 m. bendras nuostolis – vos ne 4 mln. litų, nurodo inspekcija.
„Kai toks minusas, verslas jau seniai būtų žlugęs, įmonė subankrutavusi, jei ne savininko paskolos. Jo mokestinio patikrinimo metu paaiškėjo, kad įmonė šelpta ne tik savininko, bet ir kitų asmenų pinigais, – kaip vieno asmens pajamų tyrimas gerokai išsiplėtė, pasakoja Šiaulių AVMI Kontrolės departamento direktorė Zonė Lapienė. – Pusšimtis žmonių suskolino vos ne tris milijonus litų ir, kaip matyti iš pateiktų 63 skolos raštelių, be mažiausios naudos sau gelbėjo tikrinamojo įmonę. Visos paskolos beprocentės, notaro nepatvirtintos, paskolų grąžinimas neužtikrintas garantijomis. Paprašyta oficialiais pajamų šaltiniais pagrįsti suteiktas paskolas.“
Dauguma verslininkui skolinusiųjų grynaisiais neviršijo 50 tūkst. litų (dabar – 15 tūkst. eurų) sumos. Tokiu atveju gyventojas išvengia prievolės Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) teikti pranešimą (forma PRC907) apie gyventojo sudarytus sandorius, nes suteikta paskola grynaisiais neviršija 50 tūkst. litų (15 tūkst. eurų) ribos.
Dalis skolos raštelių buvo sudarytos su keliais asmenimis, kurių kiekvienas per metus suteikė daugiau nei po 50 tūkst. litų paskolų.
„VMI reikia pateikti informaciją apie sandorius, kai gyventojui per vienerius kalendorinius metus grynaisiais pinigais sumokėta suma, pagal vieną sandorį arba pagal keletą su tuo pačiu asmeniu sudarytų sandorių, viršija 50 tūkst. litų, dabar – 15 tūkst. eurų, kai sandoriai nėra notarinės formos, kai gyventojas pagal šiuos sandorius gautų pajamų nėra deklaravęs kitų mokesčių įstatymų nustatyta tvarka, – aiškina Z. Lapienė. – Nedeklaravus tokių sandorių, gyventojas praranda galimybę jais grįsti turto įsigijimą ar išlaidas. Kadangi šiaulietis minėtos deklaracijos nustatyta tvarka ir terminais nepateikė, tokiais sandoriais negalėjo būti grindžiami jo pajamų gavimo šaltiniai.“
Nors dalis pinigus skolinusių asmenų mokesčių administratoriui teigė, esą skolinę verslininkui pinigus, nustatyta, kad dauguma jų neturėjo finansinių galimybių skolinti lėšų, o sutaupytų, paveldėtų ar dar kitaip gautų pinigų nė vienas negalėjo pagrįsti faktiniais įrodymais. Todėl įvertinta, kad paskolos nesuteiktos, o skolos rašteliai su fiziniais asmenimis surašyti tik formaliai, siekiant pagrįsti 2010–2013 m. bendrovei paskolintų lėšų kilmę bei padėti verslininkui išvengti GPM prievolės. Gyventojui nurodyta sumokėti beveik 118 tūkst. eurų (per 407 tūkst. Lt) GPM, 25 tūkst. eurų (per 85 tūkst. Lt) delspinigių bei 12 tūkst. eurų (per 40 tūkst. Lt) baudą.
FNTT Šiaulių apygardos valdyba, gavusi informaciją iš Šiaulių AVMI, pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto praturtėjimo ir dokumentų klastojimo.
