Gėda organizatoriams!
Šeštadienį kaip ir kiekvienais metais vyko didžiausias ir jau daugeliui Lietuvos žmonių gerai žinomas multisporto renginys „Vilnius Challenge“. Dalyvių šiame renginyje kiekvienais metais vis daugėja – šiemet jame dalyvavo apie 1500 dalyvių. Kiek iš jų liko patenkinti – didelis klausimas.
„Vilnius challenge“ startiniai mokesčiai kyla praktiškai kiekvienais metais. Sumokėjus solidžią sumą už starto mokestį, iš organizatorių tikimasi, kad varžybos bent jau praeis sklandžiai. Tačiau jau beveik tradicija tapo įvairūs nesklandumai varžybų metu. Didelei daliai dalyvių tai prasidėjo jau nuo pat pirmojo punkto, kuriame pateiktos matematinės lygtys, nurodančios tolimesnį kelią, buvo išspręstos neteisingai.
Raudonos, mėlynos ir žalios trasų pirmasis punktas. Lygties atsakymas nurodo, kur bėgti toliau. Bėda ta, kad teisingo atsakymo tarp atsakymo variantų nėra.(D. Lazausko nuotrauka)
„Vilnius Challenge“ – širdyje mes vis tiek treti
Visiems dalyviams finišavus ir laukiant apdovanojimų ceremonijos organizatoriai paskelbė dar vieną naujieną – sustreikavo operacinė sistema ir apdovanojimų po varžybų nebus, prizininkus apdovanos kitą dieną arba atskirai. Rezultatai irgi nebuvo paskelbti. Preliminarūs rezultatai pasirodė kitą dieną, tiesa, su klaidelėmis, ne viena komanda kreipėsi į organizatorius prašydami dar kartą peržiūrėti jų rezultatus.
Mūsų komandai šiuo atžvilgiu nepasisekė – sekmadienio vakarą mūsų komandos rezultatų pertikrinti organizatoriai nesuspėjo. Tai mums pasirodė keista, nes pretendavome į trečiąją vietą stipriausiųjų grupėje (juodoje trasoje tarp mišrių komandų). Atrodė, kad tokių komandų rezultatus organizatoriai turėtų patikrinti pirmiausia, bet... Vienam mūsų komandos nariui viename punkte nesuveikė Sport Ident (SI) atsižymėjimo kortelė. Taip kartais nutinka, kai kortelė yra per greitai ištraukiama iš atsižymėjimo stotelės – ji supypsi, parodydama, kad viskas gerai, bet informacija nespėja iš stotelės grįžti į kortelę ir išsisaugo tik pačioje stotelėje, esančioje kontroliniame punkte. Tad tokia situacija nutiko ir mums, vieno nario rezultatas buvo trečias, kito – 22-as, nes tas kontrolinis punktas nebuvo užskaitytas.
Kodėl organizatoriai sekmadienį nepatikrino rezultatų komandos, pretenduojančios į prizinę vietą...? Kad ir kokia buvo to priežastis – viskas tuo nepasibaigė. Pirmadienį anksti ryte „Vilnius Challenge“ organizatoriai išplatino naujienlaiškį su patvirtintais rezultatais.
Mūsų komanda, žinoma, tarp prizininkų nepateko. Tada prasidėjo ilgas ir kantrybę sekinantis bendravimas su organizatoriais. Po ilgų kalbų jie galiausiai sutiko patikrinti kontrolinio punkto stotelę. Išvada – komandos nario atžymos stotelėje nėra. Tačiau kai paprašėme atsiųsti tai įrodantį dokumentą, ekrano „Screenshot‘ą, ar ką nors kita, organizatoriai pradėjo ignoruoti šiuos prašymus ir sukti temą į kitą pusę. Norėjome įrodymo, nes, kai rezultatai jau yra paskelbti, žinoma, kad nesinori jų keisti ir paprasčiau yra viską palikti taip, kaip yra. Nepasitikėjome organizatoriais, nes jie gali nuspręsti ne pagal tai, kas yra teisinga, o pagal tai, kas yra patogiau jiems. Įrodymo prašėme 5 kartus. Organizatoriai jo pateikti nesugebėjo. Mums beliko viena išvada –organizatoriai paliko rezultatus taip, kaip jiems buvo patogiau...
Ne draugas – nelaimėsi
Panašių situacijų buvo ir kitose grupėse – kai kuriems dalyviams į SI korteles netilpo visos atžymos, taip pat kaip mums nesuveikė atžyma... Daugelio komandų rezultatai buvo dar kartą patikrinti sekmadienį. Kokia eilės tvarka buvo pertikrinami rezultatai, organizatoriai neatskleidė. Mums užklausus, ar į prizines vietas pretenduojančios komandos neturėjo būti prioritetas, organizatorių atsakas buvo – „Patikrinau, kada spėjau, ir tokia eilės tvarka kaip gavosi“. Draugai ir pažįstami pakliuvo į laimingųjų sąrašą, o kitiems tik teko graužtis nagus dėl tokios neteisybės.
Varžybų trasa mums patiko labai, nepaisant tų kelių mūsų grupei pasitaikiusių klaidų. Bet po rezultatų paskelbimo nuomonė apie „Vilnius Challenge“ ir jo organizatorius labai labai suprastėjo...
***
„Vilnius Challenge“ dalyvės įspūdžiai: ko gero, smagiausias sporto renginys
Šiemet antrąkart teko dalyvauti „Vilnius Challenge“ – pernai pradedančiųjų trasoje, šiemet – mėlynoje. Nepaisant mėlynių, įbrėžimų ir kai kurių trikdžių, atslūgus nuovargiui galiu pasakyti, kad tai, ko gero, smagiausios sporto varžybos iš visų vykstančių Lietuvoje – žinoma, iš tų, kuriose teko dalyvauti. Ir kitais metais noras dalyvauti ne dingo, o sustiprėjo.
Tikrai drąsiai rekomenduoju visiems, bent kiek sportiškiems ar azartiškiems žmonėms. Nesvarbu, ar pavyks ką nors laimėti – asmeninės pergalės jausmas dėl įveiktų kilometrų ar nugalėtų baimių (pvz., plaukti „putplasčiu“ Nerimi ar sliuogti į 3 m stulpą), tikrai liks atminty kaip vienas geriausių prisiminimų.
Vienas smagiausių dalykų šiame renginyje – komandiškumas, kuris išlieka net varžantis. Komandiškumas ne tik su savo komandos draugu (dalyvaujama poromis: vyrai, moterys arba mišri komanda), bet ir tarp „konkurencinių“ komandų. Ypač paslaugūs merginoms trasoje vyrai. Tiek pernai, tiek šiemet atsirado džentelmenų, kurie padėjo ištraukti baidarę iš upės, įvaryti dviratį į Antakalnio kalną, žinomą žiemos pramogų mėgėjams (taip, tas skardis), įlipti į tą 3 m stulpą ar šiaip palaikė morališkai. Tikrai labai, labai ačiū „Vilnius Challenge“ džentelmenams, be kurių renginys nebūtų toks, koks yra!
Prakalbus apie vandenį, jo trasoje tikrai labai trūko. Viena rekomendacijų organizatoriams kitiems metams – įrengti gerokai daugiau punktų. Panašu, kad renginio dalyviai nesitikėjo vandens trūkumo trasoje, nes jo atsargos išseko labai greitai, o pasipildyti nebuvo kur. Vandeniu iš pradžių visi dalinosi, o paskui jo tiesiog neliko ir tai tapo opiu klausimu visiems.
Žinojau, kad finiše duos balto nealkoholinio alaus (esu jo fanė, atsigėriau net išvakarėse, gamindamasi „ląstus rankoms“ plaukimui Nerimi), tad kai kuriomis kritinėmis akimirkomis mintis apie tai, kaip bus gera tą skardinę gerti, tikrai palaikė. Vienoje vietoje ant kalno minios prisėdusių dalyvių užklausiau, ar jie turi vandens. Gavau atsakymą, kad vandens geriau net neminėčiau. Pasakiau, kad finiše užtat duos alaus, tai į trasą jie grįžo šaukdami „už alų dar „pavarykime“, vyrai!“. Negaliu apsakyti, koks buvo geras jausmas išgerti tą skardinę ir visą butelį vandens jau kirtus finišą.
Tiesa, šiek tiek nuvylė kelios organizatorių klaidos, per kurias praradome iki valandos laiko (o tai nemažai, turint 6 valandas iš viso). Pirmiausia, buvo įvelta klaida moterų ir mišrioms komandoms pačioje pirmoje užduotyje – klaidingos lygtys, pagal kurias reikėjo tinkama eilės tvarka rinkti tolesnius punktus. Po gerų 20 minučių gavome žinią, kad įsivėlė klaida, tolesnius punktus riekia rinkti bet kokia tvarka. Vėliau trasoje vienas punktas Neries krantinėje buvo tiesiog neįrengtas. Jo, vėlgi praieškojome kokių 20 minučių. Na, bet neklysta tas, kas nieko nedaro, tiesa?
Skaudžiausia, kad pačios nesupratome pagrindinės taisyklės – kad reikia 18 val. finišuoti (pernai lengvesnėje trasoje viso laiko net neprireikė). Prisiminėme, kad po 18 val. dar galima rinkti punktus, tačiau gausime baudos taškų, taip ir nusprendėme daryti – logiškai atrodė, geriau dar surinkti visus. Tačiau kai po 18 val. neberadome vieno iš tolesnių punktų, nes jie tiesiog jau buvo nurinkti, į „bazę“ grįžome pavėlavusios geru pusvalandžiu ir mūsų taškai buvo neįskaityti. Pasirodo, tikrai būtumėme buvusios mažiausiai pirmųjų moterų komandų trejetuke – visą laiką pirmavome.
Na, bet ne dėl vietų ir prizų varžomasi „Vilnius Challenge“. Iššūkis įveiktas, laikas trasoje buvo puikus. Tikimės, kad pasimokėme iš klaidų, einame gydytis mėlynių ir įbrėžimų ir ruoštis kitiems iššūkiams, kitų metų „Vilnius Challenge“. Kas dar svarstote – ar verta, pažiūrėkite gausias nuotraukas iš renginio. Be to, kad smagiausias, tai, ko gero, dar ir fotogeniškiausias sporto renginys Lietuvoje.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Komentarą apie renginį pateikė ir „Vilnius Challenge“ atstovė Aurelija Keinė:
„Multi sporto renginiai yra vieni tų kurie palieka daug įspūdžių bei emocijų dar ilgą laiką po to, kai kerti finišo liniją. Būdami vieno didžiausių tokio tipo renginio organizatorių komanda kasmet stengiamės tobulinti kiekvieną renginio aspektą – trasas, rungtis, rezultatų skaičiavimą, prizus, varžybų centrą. Būtent renginio kompleksiškumas yra didžiausia kliūtis mums ir deja kartais nepavyksta išvengti nesklandumų organizavimo procese. Labai atsiprašome dalyvių dėl trasoje buvusių klaidų bei netikslumų. Dirbsime, kad ateityje renginys įvyktų sklandžiai.
Rezultatų skačiavimas visoms komandoms buvo vykdomas specialiai parengta programa laikantis varžybų nuostatų. Vadovaujantis tarptautine praktika, naudojant Sport Ident (SI) atsižymėjimo sistemą kiekvienas varžybų dalyvis turi turėti išsaugotą kiekvieno punkto atžymą sau priskirtoje SI kortelėje.
Rezultatai būna astatomi tik susidarius situacijai, kai neveikia atsižymėjimo stotelė. Šiuo atveju, paminėtame punkte, įranga veikė. Visiems dalyviams, išksyrus vieną komandą, jame atsižymėti pavyko. „Vilnius Challenge“ dalyvius pirmyn gena azartas bei noras nugalėti, tad pasitaiko atvejų, kai jiems nepavyksta atsižymėti teisingai (išlaukti, kol atžyma išsaugoma kortelėje).“