Lietuvos bankas yra pateikęs duomenų, kad 2014-2015 m. naujai išduodamos būsto paskolos yra teikiamos su rekordiškai mažiausiomis palūkanomis. Naujai išduodamų būsto paskolų vidutinė palūkanų norma šiais metais siekia apie 2 proc., kai istoriškai ji svyruoja ties 5 proc.
SEB šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė, atlikusi Lietuvos banko turimų duomenų analizę, pastebi, kad beveik visi - 90 proc. - imančių naujas būsto paskolas skolinasi būtent su kintamomis palūkanomis, t. y. nesiima papildomų priemonių apsaugoti save nuo palūkanų padidėjimo.
DELFI skelbė ekonomistų paaiškinimus, kad nors fiksuotos palūkanos yra didesnės nei kintamosios, jos leidžia nuo sunkumų apdrausti pasiskolinusius ties savo galimybių riba: priklausomai nuo fiksavimo laiko, būsto palūkanos šiems žmonėms nesikeis.
„Akivaizdu, kad mūsų žmonės apie palūkanų pokyčius ateityje sprendžia pagal dabartines palūkanas arba pagal labai neseną istoriją, tai yra, kai palūkanos yra mažos, jie galvoja, kad jos ir toliau išliks mažos arba bus dar mažesnės“, - dėstė ekonomistė.
Tačiau, pasak jos, istoriniai duomenys rodo, kad kintamosios palūkanos gali padidėti iki 5-6 proc., kaip buvo 2007-2008 m.
„Vertinant gyventojų elgseną, galima sakyti, kad ji yra rizikinga ir, aišku, svarbiau yra, kaip šių žmonių asmeninė situacija leis susidoroti su palūkanų pokyčiais. Jeigu mes kalbame apie žmones, kuriems paskolos įmoka nėra našta ir nebus našta ateityje, nes jie pagrįstai tikisi didesnių pajamų, žinoma, jiems draustis nuo palūkanų padidėjimo nereikia“, - komentavo J. Varanauskienė.
Tačiau, pasak jos, tiems, kas jau dabar būsto paskolas moka iš paskutiniųjų, metas susirūpinti.
„Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas yra sakęs, kad pastaruoju metu gyventojai dažniausiai renkasi kintamas palūkanas skolindamiesi būstui, bet mano, kad fiksuotos palūkanos yra naudingos ne tik bankams.
„Fiksuotos palūkanos įtraukia tam tikrą draudimo premiją, kitą vertus, tai – normalu, kaip ir draudžiantis automobilius, būstą, nes bet koks draudimas turi kainą. Tačiau tai naudinga ir klientams, ypač tiems, kurių pajamos nėra labai didelės, o pakilus palūkanoms jie susidurtų su mokėjimo sunkumais“, - DELFI kalbėjo ekonomistas.
Šiuo metu Atsakingojo skolinimo nuostatos numato, kad paskolos grąžinimui gyventojas turėtų skirti ne daugiau nei 40 proc. pajamų, bet nuo lapkričio skolinimosi galimybės bus papildomai ribojamos.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas yra sakęs, kad dėl istoriškai žemų palūkanų dabar gyventojai gali įsiskolinti iki 11-os metinių pajamų, o padidėjus palūkanoms, jiems grėstų palūkanų šokas. Dėl to šį rodiklį siekiama sumažinti iki 6-erių metų asmens pajamų.
Kintamas palūkanas palygino su pigiu vynu
J. Varanauskienė paaiškina, kad, kaip ir prognozuota, dingus litui ir likus tik palūkanoms eurais, kintamų palūkanų paklausa dar išaugo.
„Kai buvo galimybė skolintis litais ir eurais, buvo keturi pasirinkimai: skolintis litais fiksuotomis arba kintamomis palūkanomis ir skolintis eurais fiksuotomis arba kintamomis palūkanomis. Tada buvo pastebima, kad fiksuotas palūkanas eurais besirenkančių žmonių buvo šiek tiek daugiau nei dabar, nes jos neatrodė tokios brangios, palyginti su fiksuotomis palūkanomis litais. Čia tinka ir klasikinis pavyzdys su vynu parduotuvėje: jei turite pigesnį ir brangesnį, kaip parduoti brangesnį? Pasiūlyti dar brangesnį vyną ir žmonės rinksis vidutinės vertės prekę“, - paaiškino ekonomistė.
Anot jos, litą pakeitus eurui, fiksuotų palūkanų eurais kaina ėmė atrodyti didesnė, nei buvo prieš tai.
J. Varanauskienė pastebi, kad euro įvedimas paveikė ir skolinimosi būstui rodiklius.
„Euras turėjo įtakos ir skolinimuisi, pastebėjome, kad ir sausio, ir vasario mėnesiais būstui skolintasi mažiau nei ankstesnių metų atitinkamu metu. Viena vertus, suveikė kempinės principas, kai praėjusių metų pabaigoje besiskolinančių buvo daugiau, greičiau baigėsi tie, kurie galėjo skolintis. Kita vertus, žmonės dairėsi ir žiūrėjo, kas bus su nekilnojamojo turto kainomis“, - kalbėjo ji.
Anot pašnekovės, visgi kovą ir balandį jau buvo galima pamatyti, kad skolinimasis metų pradžioje sumažėjo laikinai, o pavasariop vėl atsigavo.
„Balandį išduotų paskolų vertė per vieną mėnesį apskritai yra didžiausia nuo 2008 m.”, - pastėbėjo J Varanauskienė.
Šeimos finansų ekspertė prognozuoja, kad gyventojai ir toliau aktyviau būsto paskolas ims iki šių metų lapkričio, kai įsigalios sugriežtintos Atsakingojo skolinimo nuostatos.
