Regis, per pokalbį dėl pirmo darbo jaunosios kartos atstovams būna svarbus tik vienas klausimas – ar juos priims, rašo time.com. Tačiau jiems vertėtų pagalvoti ir apie užmokestį nes yra didelė tikimybė, kad jiems siūlo per mažą atlyginimą.
Galbūt žmonės džiaugiasi apskritai sulaukę darbo pasiūlymo, o gal atrodo, kad nesame verti prašyti daugiau, bet tik 38 proc. jaunosios kartos atstovų derasi dėl pirmo savo darbo užmokesčio, rodo jauniems specialistams padedančios ieškoti darbo agentūros „NerdWallet and Looksharp“ tyrimas.
Nenoras derėtis ir prašyti daugiau per metus atsieina tūkstančius dolerių. Trys ketvirtadaliai darbdavių teigė, jog galėtų padidinti atlyginimą 5–10 proc. per derybas, rodo tyrimas, kuriame buvo sukaupti 700 darbdavių ir apie 8 000 mokslus baigusių ir nuo 2012 iki 2015 m. įžengusių į darbo rinką jaunuolių.
Regis, prašyti padidinti atlyginimą, yra šiek tiek rizikinga. Iš prašiusiųjų kiek padidinti atlyginimą bent iš dalies pasisekė 80-iai proc. Dauguma – 90 proc. darbdavių teigė, kad jauni specialistai niekada nebandė derėtis dėl didesnio atlyginimo. Tiesa, 76 proc. darbdavių teigė, kad tie, kurie ryžosi derėtis dėl atlyginimo, atrodė gana pasitikintys savimi.
Nepabijojus derėtis dėl pirmojo gyvenime darbo atlyginimo, uždarbis gali būti gerokai didesnis ir ateityje. „New York Federal Reserve“ šių metų ataskaita parodė, kad uždarbį gyvenime nemenkai lemia pajamos žmogaus trečio gyvenimo dešimtmečio pradžioje, kadangi atlyginimas didėja pirmą darbo dešimtmetį. Ataskaitos autoriai stebėjo 5 mln. dirbančiųjų karjerą 40 metų ir padarė išvadą, kad iš esmės darbo užmokesčio didėjimas po 10-ies metų sustoja, o tik turtingiausiems dirbantiesiems atlyginimas labiau didėja. Štai kodėl pirmasis gyvenime atlyginimas gali būti svarbiausias karjerai.
Žinoma, jauni specialistai per pokalbį dėl darbo gali derėtis ne tik dėl atlyginimo dydžio. Tyrimo duomenimis, daugelis kitų rašymų būna patenkinami – pareigų pokyčiai (75 proc.), atostoginių pinigų (62 proc.), priedų (58 proc.), akcijų įsigijimo (38 proc.).
