Medis prie medžio – ir miškas. Nors palei upelius ar dirbamus laukus užaugusių medžių ir negalima laikyti tikru mišku, bet ir šie augalai yra svarbūs gamtai ir biologinei įvairovei.
Lietuvoje yra apie 30 000 upelių ir labai svarbu, kad kiekvienas jų turėtų medžių ir krūmų, augančių krantuose ir šlaituose.
Pakrančių miškai ir miškų upeliai yra neatsiejami ir sudaro sudėtingą ekosistemą. Medžiams augti reikia daug vandens, todėl net prie mažiausio upeliuko ar sureguliuotos – kanalu paverstos upės, augantys medžiai būna įvairesni ir sveikesni.
Tuo pačiu pakrantėje augantys medžiai ir krūmai veikia lyg filtras. Jie sulaiko į upelį iš dirbamų laukų ar kirtaviečių plūstančias maisto ir mineralines medžiagas. Jei jų nėra – upelis rizikuoja uždumblėti, prasideda eutrofikacija.
Būtent todėl net ir savo žemėje paprastai imti ir pasimalkauti negalima.
Pakrančių augalijos tvarkymo reikalavimai saugomose teritorijose niekuo nesiskiria nuo reikalavimų kitose šalies teritorijose. Medžius ir krūmus draudžiama kirsti ar pertvarkyti be išduoto leidimo. Pakrantės apsaugos juostoje yra saugomi didesni nei 8 cm (1,3 m aukštyje) ąžuolai, beržai, klevai ir uosiai ir visi kiti, didesnio nei 16 cm kamieno skersmens medžiai.
Tokie medžiai gali būti kertami nebent, jei to reikalauja parengtas gamtotvarkos planas, pakrančių ar šlaitų tvarkymo projektas.
Net ir nesaugomi medžiai ir krūmai, jei tinkamai apgenėti, labai praturtina pakrantę ir suteikia priegblostį paukščiams, kuria migracijos takus gyvūnams, turtina dirvožemį.
Leidimą saugomiems medžiams kirsti išduoda savivaldybių administracijos, bet pareiškimą galima įteikti ir vietos seniūnui.
Kitas klausimas – ar gali augti medžiai tarp dirbamų laukų. Savaime aišku, kad vidury laukų augantys ir senų vienkiemių vietas primenantys ąžuolai niekada nepapuls į kirsti reikalaujamų medžių sąrašą, bet deklaruojantys pasėlius ūkininkai yra įpareigoti prižiūrėti laukus ir palaukes nuo kitų augalų – šienauti ir iškirsti savaime apželiančius krūmus, medelius.
Išmokos žemdirbiams gali būti atimtos už nedirbamas ir neprižiūrimas – apaugusias medžiais krūmais ir piktžolėmis – žemės ūkio naudmenas.
Čia svarbu atskirti kas yra medis, o kas – krūmas. Nebūtinai keli papildomi arai, nukirtus medžius, duos didesnę naudą žemdirbiams, tad jei palaukėje ar vidury laukų įsikūrę tvirti medžiai, baimintis sankcijų nereikia.
Laukuose ir tarp laukų yra saugomi didesnio nei 20 cm skersmens privačioje, net ir deklaruotoje žemėje augantys ąžuolai, uosiai, klevai ir liepos, beržai arba valstybinėje žemėje augančios tokio pat dydžio eglės ir pušys.
Tarp dirbamų laukų įsiterpusios medžių juostos ne tik paįvairina kraštovaizdį, bet ir didina biologinę įvairovę, gerina mikroklimatą, sulaiko vėją, trąšas, slopina eroziją.