Nepanikuokite, bet būkite atidūs
Pasibaigus mokslo metams eilės prie ortopedų traumatologų, ypač teikiančių skubią pagalbą vaikams, kabinetų pastebimai išauga. Pacientai dažniau kreipiasi ne tik dėl sunkesnių traumų, bet ir dėl smulkių sužeidimų. „Gyvūnų įkandimai, nubrozdinti keliai ir alkūnės, įsipjauti padai, nudegimai prie laužo ar kepsninių“, – vardija sezonines bėdas Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Vaikų ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja ortopedė traumatologė Ingrida Sapagovaitė.
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad jei įbrėžimas, įpjovimas ar nubrozdinimas nežymus, nudegimo vietoje nėra pūslių, vaikas nesiskundžia dideliu skausmu, pažeista vieta nepatinusi ir nėra matomų deformacijų, mažojo galima ir nevežti į gydymo įstaigą.
Mažesnės nei 2 ar 3 milimetrų žaizdelės nesiuvamos, tik dezinfekuojamos ir užklijuojamos pleistru. Tačiau jei tėvams kyla abejonių, neramu prisiimti atsakomybę dėl vaiko būklės, geriau laiku kreiptis į medikus, negu per vėlai, prasidėjus komplikacijoms.
„Namuose daugelis turi būtiniausių pirmosios pagalbos priemonių, prireikus jų galima nusipirkti vaistinėje, bet jeigu susižeidėte gamtoje, vertėtų vykti pas medikus – jie tinkamai sutvarkys žaizdą. Mes tikrai nepykstame ant tėvelių, jeigu jie atveža vaikus ir su nedideliais odos pažeidimais“, – sako pašnekovė. Žinoma, dėl vos matomo įbrėžimo ar uodo įkandimo dydžio paviršinės žaizdelės neverta per daug jaudintis.
ią dieną atrodo geriau nei kitą, todėl jas reikėtų stebėti, o ne pamiršti užklijavus pleistru ar užbintavus.
Įvertinkite visas aplinkybes
„Ne tik žaizdos dydis ar gylis, kraujavimo stiprumas, bet ir kiti faktoriai gali lemti, ar susižeidus prireiks medikų pagalbos. Reikėtų atsižvelgti ir į tai, kaip susižeidėte. Jeigu įsibrėžėte, įsidūrėte, nusibrozdinote medžio šaka ar atplaiša, nors žaizdelė ir nedidelė, joje gali likti svetimkūnis. Dažnai tai paaiškėja tik kitą dieną ar dar vėliau, kai sužalota vieta pradeda pūliuoti. Tada gydymas bus kur kas sudėtingesnis“, – akcentuoja I. Sapagovaitė.
Ypač atidiems reikėtų būti nukentėjus nuo gyvūnų. Tokių sužeidimų ypač pagausėja birželio–rugsėjo mėnesiais. Net jei plėštinės ar kąstinės žaizdos mažos ar vos įžiūrimos, skubiai vykite į gydymo įstaigą pasiskiepyti nuo pasiutligės, nes gyvūnas galėjo sirgti šia pavojinga liga. Papildoma rizika atsiranda tais atvejais, kai žaizda padaroma surūdijusiu daiktu arba žemės ūkyje naudojamu įrankiu, užterštu mėšlu, trąšomis.
Jeigu vaikas paskiepytas nuo stabligės (ši vakcina yra įtraukta į skiepų kalendorių), nerimauti nėra pagrindo. Tiesa, apsauga tokiu atveju trunka tik iki 18 metų. Suaugusiems žmonėms reikėtų pasiskiepyti iš naujo ir kartoti revakcinaciją kas 10 metų. „Tačiau neskiepytų vaikų daugėja ir tai kelia nerimą. Tik 8–10 metų sulaukusiems pacientams ir suaugusiesiems, kai žaizda užteršta, galime suleisti specialaus anatoksino, apsaugančio nuo stabligės“, – komentuoja gydytoja.
Deja, mažesniems ligoniams, atvežtiems į traumatologijos skyrių, žaizda tik dezinfekuojama ir sutvarkoma. Daugiau niekuo traumatologai jiems padėti negali. Vaikus, neskiepytus nuo stabligės, tenka skubiai gabenti pas savo šeimos gydytoją ar infektologą, kad parinktų tinkamiausią vakciną atsižvelgę į paciento amžių, persirgtas ligas, kitas aplinkybes. Sugaištama nemažai laiko, tėvams tenka nerimauti, ar mažylis neužsikrėtė.
Neverta rizikuoti
Kartais neįvertinama, kad ir paviršinis, mažas, beveik nekraujuojantis odos pažeidimas taip pat gali palikti negražų randą, pastebi pašnekovė. Tačiau žaizdą susiuvus liks vos matoma balta juostelė. Jei žaizda didesnė nei pusė centimetro ar labai smarkiai kraujuoja, išauga tikimybė, kad ją teks siūti. Net ir nedidelę reikėtų sukabinti, jeigu ji yra ant veido, plaštakų, kojų. Ši procedūra trunka tik keliolika minučių taikant vietinę nejautrą ir pacientai išleidžiami į namus.
Kai žaizda šlapiuoja, pūliuoja ar prasideda uždegimas, pirmiausia ją reikia gydyti konservatyviai. Tik visiškai išsivaliusią žaizdą susiūti galima ir vėliau, po kelių dienų ar net savaitės, atnaujinus jos kraštus. Tiesa, tokia žaizda gyja ilgiau nei susiūta pirmąją dieną po traumos. Todėl geriau nedelsti ir kreiptis į medikus iš karto.
„Jeigu įsipjovėte, taip pat būkite atidūs. Gilesnį ir didesnį nei pusės centimetro įpjovimą reikėtų susiūti. Rizikingesnės vietos yra plaštakos ir padai. Padų pjautinės žaizdos (dažniausiai įsipjaunama vandens telkiniuose užlipus ant stiklo, gelžgalio, kriauklės) – vienos labiausiai paplitusių ir pavojingiausių vasaros traumų: esant net nedideliam įpjovimui (nuo pusės centimetro) gali būti pažeista sausgyslė“, – sako I. Sapagovaitė.
Plaštakose ir paduose yra daugybė sausgyslių. Susižeidę žmonės dažniausiai nejaučia jokių simptomų. Jie išryškėja tik po kelių savaičių. Netikėtai pajuntama, kad pirštas nesilanksto per kurią nors vietą, yra išlinkęs, pakilęs, negalima atlikti kokio nors judesio. Tada prireiks sudėtingo ir ilgo gydymo: teks gultis į ligoninę, medikams ieškoti nutrūkusios sausgyslės, ją bandyti susiūti, bus taikoma nejautra, galūnė gipsuojama.
„Vasarą Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje neretai susidaro nemažos eilės, gali tekti ir dvi valandas palaukti. Nors tėveliams dažnai praeina noras gaišti laiką, tačiau visada patariu – jei jau atvykote, pakentėkite. Viena vertus, jausitės ramiau, kai vaiką apžiūrės gydytojas, tinkamai dezinfekuos žaizdą, nereikės baimintis dėl galimų komplikacijų, kita vertus, gausite tikslius nurodymus, kaip tinkamai gydytis namuose“, – aiškina ortopedė traumatologė I. Sapagovaitė.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
