Ūkininkai skundžiasi, kad gervių pulkai, atskridę į pasėlius ieškoti maisto, sunaikina dalį derliaus ir esą padaro tūkstančiais eurų įkainuotus nuostolius, kuriuos jiems tenka dengti iš savo pačių kišenės. Pagalbos kreipęsi į Aplinkos ministeriją ir gamtininkus, ūkininkai sulaukė štai tokio atsakymo: pilkoji gervė yra saugomas paukštis, todėl naikinti šios rūšies nevalia.
Gervių keliamus nuostolius lygina su šernų žala
Lietuvos ūkininkų sąjungos Zarasų skyriaus pirmininkas Darius Viliūnas teigia, kad išbraukti gerves iš Raudonosios knygos būtų logiškas žingsnis dėl sparčiai augančios jų populiacijos ir žalos mastų.
„Zarasų rajone atvejų, kai gervės nusiaubia pasėlių laukus, tikrai pasitaiko. Ir jų yra gana nemažai. Jų populiacija yra smarkiai padidėjusi ir kasmet vis auga. Net yra laukų, iš kurių jos apskritai neišskrenda. Pas vieną ūkininką jos atskrenda pavasarį ir išskrenda tik rudenį. Jos išlesa želmenis tokiais mastais, kad gervių sukeliamus nuostolius jau galima lyginti su šernų žala”, - pasakojo D. Viliūnas.
Ūkininkas mano, kad Zarasų rajone gervių yra itin gausu dėl to, kad šiame krašte mažiau chemizuoti ūkiai, vyrauja ekologiškos priemonės, rečiau purškiami pasėliai, todėl gervės čia puikiai jaučiasi ir greitai dauginasi.
Ūkininkai nežino kaip gintis
Laikinai Vilniaus rajono ūkininkų asociacijos pirmininko pareigas einantis Jevgenijus Baliul stebisi, kad toks paukštis kaip gervė apskritai yra įtrauktas į Lietuvos raudonąją knygą.
„Vilniaus rajone atvejų, kai gervių pulkai užpuola pasėlius, pasitaiko labai dažnai. Šį pavasarį jų atskrido ypač dažnai. Būna, kad ir 20 gervių vaikšto, trypia ir išrenka pasėtus lauke grūdus. Pernai gervės siaubdavo laukus truputį mažesnėmis grupėmis, kurias sudarydavo 10-15 paukščių. Bendrai susidaro nemažas nuostolingas plotas, tačiau būdo gauti kompensacijas už patirtą žalą nėra. Ūkininkai stebisi, kas sugalvojo tokį padarą įrašyti į Raudonąją knygą. Jų yra velniškai daug, tačiau gamtosaugininkai sako nieko negalintys padaryti. Siūlo rašyti, kreiptis į ministeriją su prašymu peržiūrėti įstatymą”, - sako J. Baliul.
Anot jo, Vilniaus rajone yra vietų, kur dėl gervių gausos praktiškai neįmanoma ūkininkauti. Pašnekovas mano, kad pats metas pradėti šių paukščių populiacijos reguliavimą, jog jų sumažėtų.
„Tarp gamtosaugos ir ūkinės veiklos turi būti balansas. Norisi apsaugoti savo laukus, tačiau nepažeidinėti įstatymo tą darant”, - teigia Vilniaus rajono ūkininkų asociacijos pirmininkas.
Kompensacijos už gervių padarytą žąlą nenumatytos
Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas patvirtino, kad Laukinės gyvūnijos įstatymas nenumato kompensacijų ūkininkams už patirtą žalą nuo gervių padarytos žalos. Kompensuojami tik medžiojamų gyvūnų sukelti nuostoliai.
„Reikėtų įstatymo pataisų, kad būtų numatytos kompensacijos ir už kitos faunos padarytos nuostolius. Šiuo metu to nėra. Tiesa, manau, kad iki kol bus pakeisti įstatymai, ūkininkams galėtų padėti savivaldybės. Jos turi aplinkos apsaugos fondus, kurių lėšomis galėtų pagelbėti kai kuriems savo ūkininkams, patiriantiems nuostolių dėl saugomų gyvūnų elgsenos”, - sako K. Trečiokas.
Aplinkos ministras teigė pastebėjęs, kad gervių Lietuvoje padaugėjo, tačiau jis nesutinka, kad tai yra kenkėjiškas paukštis.
Anot jo, yra teorinė galimybė išbraukti gerves iš Raudonosios knygos. Ir tikėtina, kad ministerija, pasitarusi su gamtininkais, gali ryžtis šiam žingsniui.
„Gervė jau neturėtų būti saugotinu paukščiu, tiesa, šiemet dar nieko pakeista nebus. Nereikia skubėti. Reikia remtis mokslu ir logiškai susidėlioti savo žingsnius. Turime rasti balansą. Suprantu, ūkininkai turi vykdyti veiklą ir jiems turi būti suteiktos tam galimybės, tačiau taip pat turime saugoti gamtą. Reikia kartu padirbėti ir rasti balansą”, - sako K. Trečiokas.
Ornitologai mano, kad ūkininkų prašymas naudos neduotų
Lietuvos ornitologų draugijos vadovas Liutauras Raudonikis primena, kad Aplinkos ministerija priėmė politinį sprendimą taikyti tarptautinius nykstančių rūšių atrankos kriterijus IUCN, kurie nebuvo taikyti ankščiau. Taigi peržiūrėjus sąrašą iš Raudonosios knygos turės būti išbrauktos ne tik gervės, bet ir dalis kitų paukščių, kurių paplitimas gausiai auga. Vietoj jų objektyviu, moksliniu vertinimu bus įtrauktos kitos šiuo metu nesaugomos rūšys.
„Emocionaliai imti ir braukti gerves iš Raudonosios knygos nereikėtų. Sprendimas tą daryti jau yra priimtas, tačiau reikia dirbti kryptingai. Atsižvelgiant į populiacijos gausą, paplitimą, buveinių būklę, gervių padėtis Lietuvoje gerėja. Tačiau jų išbraukimas iš Raudonosios knygos ūkininkams naudos neduos – nieks gervių šaudyti neleis, o baidyti kainuos dar daugiau nei patiriami nuostoliai”, - sako L. Raudonikis.
Pagal Saugomų rūšių įstatymą, visos paukščių rūšys yra saugomos, išskyrus tas, kurias leidžiama medžioti. Tiesiog už Raudonojoje knygoje esančių rūšių naikinimą skiriamos didesnės baudos. Apsaugos požiūriu niekas nesikeistų – gervių naikinti ir toliau nebūtų leidžiama. Visgi L. Raudonikis mano, kad ūkininkai nesiskųstų, jei būtų sukurtas žalos kompensavimo mechanizmas.
„Reikia suformuoti kompensacinį mechanizmą, įsivertinti saugomų rūšių sąrašą. Žinoma, ministerijai tai kainuos, reikės samdyti ekspertus. Tokio darbo nepadarysi per vieną dieną – užtruks nuo mėnesio iki pusės metų. Apie tai ministerijoje buvo kalbėta jau pernai. Metodika kaip tai padaryti yra, tačiau jau daugiau nei pusę metų niekas nedaroma. Reikėtų kiek greitesnių sprendimų. Po naujo saugomų rūšių sąrašo sudarymo viskas atsistotų į vietas”, - sako Lietuvos ornitologų draugijos vadovas.
