Pabandysime pagrindinius dalykus sutraukti į šį tekstą. Tikimės, kad tai padės tiems, kam vienintelė kilusi idėja nėra atsisakyti augintinio. Kartais gali tekti patikrinti visus variantus, nes, deja, katės pasiklausti, kas jai yra, negalime... Jei katė atsisako eiti į dėžę, gali būti kelios priežastys, ir nei viena jų nėra „o va dabar jūs man pamatysit“. Mitai, kad katės kerštauja, neturi jokio realaus pagrindo. Katė – ne žmogus, ji nežino, kas yra kerštas. Ji gali kažko nemėgti, bet priežastinė grandinė visai kitokia. Kviečiu grįžti iš XIX amžiaus…
1. Katė ar kačiukas – naujokai, prieš tai gyvenę gatvėje ar kaime. Tokiu atveju katė gali nesuprasti, kas yra kraiko dėžė, ypač jei pasiūlysite visai į smėlį nepanašų silikoninį kraiką. Geriausia parinkite kraiką, kuris labiausiai panašus į gruntą (bentonitinį, molinį). Palengvinsite katei uždavinį, jei pradžiai užbersite ant kraiko saują žemių. Iš kur gauti tokio dalyko žiemą arba kur pasikasti švaraus smėlio mieste? Ogi nusipirkite sodininkų parduotuvėje žemės ar durpių maišelį.
Apskritai katės greitai supranta, kam reikalinga kraiko dėžė, nes turi instinktą kapstytis žemėje, darydamos savo reikalus. Labai svarbu, kad dėžė nebūtų nugrūsta į tolimiausią buto kampą, ypač jei katė pirmomis dienomis slapstosi. Ji tikrai nesugalvos, kad turi eiti per visą butą ir ieškoti, kur čia jūs padėjote jos dabartinį tualetą... Pastatykite dėžutę kuo arčiau, net jei jums nepatinka jos dabartinė vieta. Paskui, kai katė apsipras, ištyrinės butą, pamažu ją galėsite perstumti kitur;
2. Katė ar kačiukas – naujokai, prieš tai gyvenę kitame bute. Jei katė atsisako tuštintis ant kraiko, nors nesimato, kad jaustų stresą, o ir prieš tai puikiausiai tą darė, pasitikslinkite, koks buvo kraikas ir kokia kraiko dėžė, ir sudarykite kuo panašesnes sąlygas. Kai kurios katės bijo uždarų tualetų (su dangčiu). Jei norite naudoti kitokį kraiką negu ankstesnis šeimininkas ar globėjas, keiskite jį pamažu, po saują;
3. Katė ar katinas jaučia stresą dėl pasikeitimų. Kuo mažesnis kačiukas, tuo jam paprastai lengviau prisitaikyti prie pasikeitimų, o štai suaugusi katė gali susinervinti dėl tokių dalykų kaip baldų perstumdymas, persikraustymas, kardinalus maisto pakeitimas, naujo žmogaus arba gyvūno apsigyvenimas, barniai namuose... Tai, aišku, ne baigtinis sąrašas. Nors visai nebūtinai katė turi jausti stresą dėl permainų, tai priklauso nuo būdo – smalsuolė gali net džiaugtis naujovėmis. Vis dėlto, yra šansų, kad sena katė, gyvenusi labai pastovų, ramų gyvenimą, mačiusi mažai žmonių, dėl streso ims „netvarkingai elgtis“;
Patarimai šiuo atveju priklauso nuo to, kokia streso priežastis. Kai kuriems žmonėms net tenka baldus atgal perstumti, nes katė atsisako ėsti ir išvis nesituština – bet čia labai retas atvejis. Prie vietos ar aplinkos pasikeitimo greičiausiai ji apsipras, tik nekeiskite daugiau nei reikia, pvz., jos tualeto dėžės ar vietos. Gražiai elkitės su ja, drąsinkite, padėkite susipažinti su pasikeitimais. Jei norite, kad namuose apsigyventų kitas gyvūnas, o jūsų katė prie to nepratusi, visų pirma tam pasiruoškite. Jokiu būdu nekiškite naujoko tik atsinešę iškart jai į snukį pauostyt... Tegu naujokas pabūna kambaryje su uždarytom durim bent dienelę, o jūsų katė apuosto daiktus, kurie juo kvepia, duokite jai ir ką nors skanaus. Jei galite, leiskite katei apsiprasti keletą dienų, neišleisdami laisvai į butą naujoko, nebent jau patyrėt, kad ji labai draugiška ir nejaučia streso dėl tokių dalykų. Paskui išneškite naujoką, o katė tegu apuosto tą kambarį. Skirkite jai ne mažiau dėmesio negu visada, net daugiau. Taip pamažu ji susipažins, apsipras ir bus mažiau rizikos, kad susinervinusi pradės nepataikyti į dėžutę. Jei namuose atsiranda mažas vaikas ir katė pradeda šlapintis ne vietoje, tai greičiausiai vyksta ne dėl paties vaiko, o dėl lakstymo, verksmo, režimo pasikeitimo, to, kad jos dėžutė tvarkoma rečiau, kad į ją nekreipiama dėmesio, kad ji vejama iš kambario, kur vaikas ir pan. T.y., jei patys jausite mažiau streso, tai ir katė bus ramesnė;
4. Jei katė ar katinas „rodo valdžią“. Ši priežastis dažnai susijusi su prieš tai buvusia: katės jaučiasi nesaugiai ir nori įsitvirtinti teritorijoje arba jaučiasi valdovėmis, todėl šlapinasi ar tuštinasi netikusiose vietose: po lova tam žmogui, kuris jos nemėgsta, ten, kur užuodžia svetimo gyvūno kvapą (pvz., sklindantį iš gatvės), ten, kur ją bara ar gąsdina. Kartais tai gali būti ir lova, nes lova kvepia šeimininkais, o prie jų kvapo katė „prideda ir savo“, norėdama įsitvirtinti. Tai nėra joks kerštas. Tai pasakymas: čia mano namai, ir štai, aš savo kvapu tą pažymiu.
Norint sutvarkyti problemą, reikia pašalinti priežastis – neuiti katės; pasistengti, kad lauke ant durų nečiurkštų kiti katinai ar šunys (atbaidančios priemonės ir jokių nesterilizuotų suaugusių gyvūnų namie); neleisti, kad katė būtų hierarchijos viršūnėje, o visi žmonės jos tarnai, – namai nėra tik jos, namai ir jūsų; jei bijote savo katės, nemokate su ja elgtis, pradėkite nuo savo elgesio korekcijos. Tai nereiškia, kad reikia katę badyti nosimi į balutę, niekada to nedarykite. Ji tik ims jūsų nekęsti. Tiesiog išmokite ją suprasti. Galbūt katė apskritai neturi kuo užsiimti? Žaiskite su ja, padarykite jai „žaidimų kampelį“. Išmeskite visus smirdančius šlapimu daiktus, kurių neįmanoma normaliai išvalyti.
5. Jei katė ar katinas nesterilizuoti. Gamta taip sutvarkė, kad katės teritoriją žymi kvapu. Jei uždelsite kastruoti katiną (tą priklausomai nuo subrendimo galima daryti 6-10 mėn.), jis, pakėlęs uodegą, pradės šlapintis ant sienų, prie WC dėžutės, prie stipriai kvepiančių daiktų – tai yra, žymėti. O nekastruoto katino šlapimas yra tikrai aštraus kvapo, kai kuriuos daiktus tikrai gali tekti išmesti... Jei lauksite dar ilgiau, gali tęsti žymėjimą net po kastracijos, tik jau ne taip smardžiai. Retais atvejais pasitaiko, kad žymi arba ne vietoje šlapinasi ir nesterilizuota suaugusi katė – dėl to taip pat kalti hormonai; šita problema išnyksta po sterilizacijos, išskyrus vienetinius atvejus. Kates sterilizuoti galima jau nuo 4 mėn., bet jei nepaleidinėjate į lauką, galima ir vėliau, 5-6 mėn. Pusės metų katytė jau gali pradėti rujoti, o tada bus sunku nutaikyti laiką, kada tai baigsis, kad galėtumėt ją sutvarkyti. Ypač aštriai nesterilizuoti katinai ar katės reaguoja į gentainių atsiradimą namuose ar kieme. Šlapinimasis ne vietoje tokiu atveju gali būti tik viena iš mažųjų problemų...
6. Jei katės nepasidalina teritorijos. Jūs bandėte supažindinti kates gražiai, bet po kurio laiko viena pradėjo skriausti kitą, vaikytis, ir abi ar kuri nors ėmė šlapintis ne vietoje. Atsisakyti kurios nors nenorite, bet kažką daryti reikia. Jei joms maža vietos, o buto praplėsti nėra kaip, padarykite daugiau erdvės „antrame aukšte“, kad baikštesnė galėtų stebėti iš viršaus (lentynėlės, kopėčios, „medžiai“), uždarykite landas, kur viena įveja kitą, ir toji neturi išeities. Pastatykite dvi kraiko dėžes, jei reiks, ir daugiau. Trumpai tariant, stenkitės sudaryti abiems geras sąlygas: nejaus streso, nesieks parodyti, kas čia vadas, ir nebereikės daryti ne vietoje. Daug priklauso ir nuo žmonių santykių ir požiūrio į vieną ar kitą katę. Jei kuri nors jūsų nemėgstama labiau, kaltinama – nieko nebus, keiskite savo požiūrį. Žaiskite su abiem, nustatykite maitinimo režimą, kad abi ėstų vienu metu, neleiskit vienai kitą nustumti nuo svetimo dubenėlio. Paieškokite patarimų internete, ką daryti, kad katės susidraugautų;
7. Jei katinas ar katė – švaruoliai arba jautruoliai. Retkarčiais pasitaiko kačių, kurios nepakenčia, kai jų kraiko dėžė yra nesutvarkyta. Tada jos savo reikalus padaro šalia arba dar kur nors. Čia jau nieko nepakeisi, tenka taikytis – laiku tvarkyti WC, pastatyti antrą dėžę, ypač išeinant ilgesniam laikui. Kai kurios katės nepakenčia, kai kas jas stebi arba vaikšto šalia, kai jos eina į tualetą. Pavyzdžiui, vaikai, šunys domisi, ko ten katė kapstosi... Vienai gal tas pats, o kita negali to daryti, kai stebima! Jai reikia susikaupti! Tada kenčia ir laukia, kol visi pasišalins arba susiranda tylią vietelę, ir jums gali tai visai nepatikti. Tarkim, tylu ir ramu yra po vonia... Jei auginate jautruolę, pasistenkite, kad jos tualetas būtų ramioje, ne atviroje vietoje, kad vaikai duotų katei ramybę, kai ji ten eina. Katei gali būti netinkama dėžė (pvz., bijo eiti į uždarą tualetą), per maža dėžė, neįprastas kraikas (žr. 1 dalį);
8. Bloga katės ar katino sveikatos būklė. Ši priežastis – viena iš dažniausių. Kartais bėda sutvarkoma greitai, kartais reikia ilgesnio tyrimo, todėl jei artimiausias veterinaras nesupranta, kas yra, nereiškia, kad rimtesnėje veterinarijoje nebus rasta priežastis, jūsų katė pasveiks bei dar ilgai jus džiugins. Jei katė tuštinasi keistose vietose, jai galbūt suka vidurius, todėl į dėžutę nespėja nubėgti arba jai skauda pilvuką tuštinantis, todėl dėžė ima asocijuotis su blogais dalykais. Jei nei iš šio, nei iš to nutinka toks dalykas, paimkite išmatų pavyzdį ir nuneškite koprologiniam tyrimui į veterinariją. Katė gali būti apsikrėtusi pirmuonimis (net namie gyvendama gali jų susirasti, pvz., nulindusi ten, kur šilta ir drėgna, už kokio boilerio), kirminais. Nuo to yra vaistų. Paprastai jau po kelių dienų vidurių problemos būna išsisprendžiamos. O tuo tarpu uždenkite „pavojingus“ baldus polietilenu (tiesa, pirmuonių gardijų ekspres testas gali būti netikslus, jei paimsite bent 2 skirtingų kartų pavyzdžius ir veterinarija padarys mikroskopinį tyrimą – bus patikimiau.) SVARBU: jei katė, o ypač katinas staiga ima šlapintis neįprastose vietose po truputį, arba matote, kad bando tą padaryti dėžėje, o niekaip neprasišlapina, arba šlapinasi po kelis lašus, arba miaukia iš skausmo tą darydamas, arba pasišlapina su krauju – iškart griebkite telefoną ir užsirašykite pas veterinarą kuo greičiau!!! Nelaukit, kol „ateis savaitgalis“ ar pan. Tai gali būti šlapimtakių uždegimo požymiai, akmenys šlapimtakiuose, šlapimo pūslėje, inkstų uždegimas. Norėtumėte, kad jūsų katinui sprogtų šlapimo pūslė ir jis nusigaluotų kančiose? Ne? Dėl to ir sakome, kad nedelstumėte, jei pastebite kraują arba neprasišlapinimą. Periferijos veterinarijose, deja, ne visur mokama normaliai įstatyti kateterį ir pagelbėti katinui (tokios problemos dažniausiai užklumpa patinus), jei jums tikrai rūpi, vykite į didesnį miestą, neuždelskite, įsivaizduokite save jo vietoje...
Profilaktika: kokybiškas maistas. Jei katinas kastruotas, jį šerti reikia tik kastruotų katinų ėdalu, ne žmonių maistu, ne pigiais spalvotais sausiukais, kurie „krenta“ ant inkstų. Gali tekti vėliau šerti katiną veterinariniu maistu, kad problema būtų valdoma, bet neeksperimentuokite patys, nes akmenys būna skirtingi. Jei problema ne tokia aiški, galima aiškintis padarant kraujo, šlapimo tyrimus. Retais atvejais gali prireikti echoskopijos, gal pradėjo augti koks navikas, ypač jei gyvūnas senas. Svarbiausia nesustoti pusiaukelėje;
9. Jei katė padaro „ant viršaus“. Na, jei paliksite kokį smirdantį šlapią skudurą ant grindų, gali būti, kad katė nutars, jog čia kaip ir tualetas... Kas kaltas? Katę valdo instinktai, o žmonės turėtų būti tvarkingesni... Didelis žemių pilnas vazonas ant grindų irgi kelti katei nedviprasmiškas mintis, nes tūkstantmečius katės savo reikalus darė į žemę. Nepykite ant jos, tiesiog pašalinkite priežastį;
10. Apšlapino batus? Tai toks pastovus mitas, kad net stebėtina. Iš patirties galiu pasakyti – namuose per keletą metų globojau daugiau nei 20 kačių, ir didelių, ir mažų. Namie per tą laiką visada buvo 2 ir daugiau kačių. Niekada per visą tą laiką nei vienas katinas, kačiukas ar katė nieko nepadarė į batus, ir net nebandė, ir niekad nereikėjo slėpti batų. Gal šis motyvas atkeliavo iš laikų, kai namie būdavo laikomi nekastruoti katinai? Dabar normalūs žmonės nekastruotų suaugusių patinų butuose nelaiko, gal todėl ir problemų tokių retai nutinka. Bet tais išimtinai retai atvejais, jei taip atsitiktų, greičiausiai kalti kvapai: gal prieš tai vaikščiojote po svetimų kačių teritorijas (viduj ar lauke) ir parnešėte labai erzinančių kvapų? Instinktas – stiprus dalykas, katė turbūt norėjo užgožti svetimą kvapą savuoju, įtvirtinti teritoriją;
11. Ar visa tai nutiks, jei turėsiu katę arba katiną? Noriu pabrėžti, kad „nepataikymų“ atvejai tikrai reti, absoliuti dauguma kačių labai tvarkingos, net ką tik atvykusios iš lauko greit supranta, kur eiri į tualetą, net maži kačiukai po 1-2 įkėlimo į dėžutę paskui patys į ją skuba. Daugelis kačių niekad per visą savo gyvenimą nepridaro ne vietoje, na, nebent užpakalį per aukštai pakelia dėžėj ir ne visai pataiko, bet ir žmonėms taip pasitaiko, tiesa? Todėl jei jus ištiko „kačių WC krizė“, visų pirma ieškokite priežasties ir stenkitės ją šalinti, o ne pulkite gąsdinti, barti ar išvis išmesti katę. Jei prireiktų, specializuotose parduotuvėse yra priemonių, naikinančių šlapimo kvapą, naminėm sąlygom tą galima daryti actu.