Saugomų teritorijų įstatymas nurodo, kad pakrantės apsaugos juostoje draudžiama statyti autotransporto priemones arčiau nei 25 metrai nuo vandens telkinio kranto.
Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ar pakrančių apsaugos juostų apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimas – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo 26 iki 144 eurų. Pareigūnams ši bauda didesnė – nuo 86 iki 289 eurų.
Sankcijų galima sulaukti ir nuosavame sklype, mat Specialios žemės ir miško naudojimo sąlygos privalomos visiems vandens telkinių savininkams.
Visgi, tai nedraudžia, pavyzdžiui, atsivežti valties prie vandens, ją nuleisti ir pasišalinti, automobilį pastatyti šalia kelio, jei driekiasi paupiu ar paežere arčiau nei 25 metrai.
Žinoma, vertėtų atsiminti, kad žolėje išvažinėtos provežos nėra kelias. Kelias turi turėtų dangą – žvyro, asfalto ar betono.
Infrastruktūra poilsiaujantiems ir žvejams Lietuvoje galėtų būti ir geresnės. Jei prie oficialių poilsiaviečių ir būna įrengtos stovėjimo aikštelės, tai kiekvienam meškeriotojui, ieškančiam nuošalesnės vietos žvejybai, aikštelės nepastatysi.
Pareigūnai ne robotai ir dažniausiai, jei žvejys ar poilsiautojai nėra įžūlus, neprisišiukšlinę aplink save ar triukšmingi, pasiūlo persivaryti automobilį į tam tinkamą vietą.
Šie apribojimai pirmiausia yra taikomi dėl aplinkosauginių reikalavimų. Automobiliai yra mechanizmai, kurių komponentuose gausu įvairių skysčių. Deja, Lietuvos automobilių parkas nėra pačios techniškai tvarkingiausios būklės pasaulyje.
Užtenka pasivaikščioti po automobilių stovėjimo aikšteles prie prasčiau prižiūrimo prekybos centro – daugybė tepalų dėmių. Jei nuo asfalto jas nuvalo specialios tarnybos, tai ant žolės pastatyti automobiliai leidžia kenksmingus skysčius tiesiai į gruntą.
Į gruntą pateka tepalai, aušinimo skysčiai, stabdžių dulkės, o visa tai netrukus atsiduria vandenyje.
Itin jautri mikroflora ir mikrofauna – įvairūs mikrorganizmai žūva iš karto. Didesni organizmai ne tik nuodijami po truputį, bet ir netenka savo maisto. Vandens paukščiai, tepdami plunksnas tepalo plėvele aptrauktu vandeniu, apsinuodija.
Tuo pačiu prie vandens atvažiavę žmonės gali susigundyti nusiplauti automobilį. Tokiu atveju galima užsidirbti dar vieną papildomą baudą – ne tik už statymą netinkamoje vietoje, bet ir už plovimą. Už tai gali tekti susimokėti iki 579 eurų.
Akivaizdu, kad plaunant automobilius ne specializuotoje plovykloje, į aplinką patenka daug daugiau kenksmingų medžiagų, nei jų ištekėtų savaime.
Ta pati bauda galioja jei prie vandens atvykęs poilsiautojas sugalvotų ir pasiremontuoti automobilį.