Apšiltinus rūsio perdangą butuose pakyla temperatūra
Viena iš priemonių modernizuoti savo senstelėjusį ir energijos taupumo prasme neekonomišką namą – kartu su kitomis renovuojamomis pastato dalimis papildomai apšiltinti ir rūsio perdangos sluoksnį.
Ši technologija gana paprasta: iš pradžių lubos gruntuojamos giluminiu gruntu, polistireninio putplasčio plokštės tepamos klijais, tvirtinamos smeigėmis su plastikiniu kalamu kaiščiu, o susidarę tarp plokščių tarpai užpurškiami montažinėmis putomis. Rūsio perdangos šiltinimas padeda apšiltinti pirmo aukšto butus, ypač ši priemonė aktuali tiems namams, kurių išorinėms sienoms apšiltinti nėra galimybių. Tada namas šildomas iš vidaus.
Jei šildant rūsius domina ir apdaila (ypač dažnai tai pasitaiko paveldosauginiuose namuose), apšiltinant rūsio perdangą prie lubų tvirtinami mediniai tašai, tarp kurių įspraudžiamos polistireninio putplasčio plokštės, plyšiai užpurškiami montažinėmis putomis, prie tašų prisukamos gipso kartono plokštės (apdaila). Apskaičiuota, kad šiltinant rūsio perdangą, pirmojo aukšto butų šilumos izoliaciją galima pagerinti iki 60 proc., o temperatūra pakyla 2-4 laipsniais.
Rūsius lietuviai šiltina retai
Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) duomenimis, Lietuvoje daugiabučių renovacijos projekto dalyviai rūsio perdangos šiltinimo darbus renkasi itin retai.
„Mano žiniomis, renovacijos planuose rūsio perdangų šiltinimo darbų yra patvirtinta nedaug. Iš tikrųjų apšiltinti rūsį nėra taip paprasta, kaip atrodo. Tai yra gana problematiška. Rūsiai ir taip žemi, juos šildant jų aukštis dar pažemėja, tai patinka ne visiems gyventojams. Įprastai rūsiuose būna įkurti butų savininkų sandėliukai, taip pat bendros namo komunikacijos. Apšiltinant rūsį putų polisterenu įgilinamas sienų šiltinimas. Dėl šių priežasčių ne visi gyventojai nori renovuodami būstą apšiltinti dar ir rūsį”, - pastebi BETA Projektų įgyvendinimo skyriaus specialistė Lina Balčiūnienė.
Būdas pirmųjų aukštų gyventojams gyventi šilčiau
Inžinierės teigimu, apšiltinti rūsio perdangos sluoksnį reikalinga siekiant, kad pirmuosiuose namo aukštuose būtų šilčiau. Senuose daugiabučiuose pirmo aukšto apšiltinimo dažnai net nebūna. Ypač šalta namuose, kuriuose rūsio net nėra ir pirmas aukštas stovi ant grunto. Tokiais atvejais turėtų būti apšiltinama perdanga.
Rūpinantis namo rūsių gerove verta ne tik apšiltinti rūsio perdangą (tai duos naudos virš jų esantiems butams daugiau nei pačiam rūsiui), o ir sureguliuoti rūsio drėgmę.
„Rūsiuose neturėtų būti drėgmės. Dažnai girdime apie tokius atvejus, kai rūsiuose iki kelių pilna, grubiai išsireikšiu, fekalijų ir po jas žmonės braido. Tokias problemas gyventojai turėtų spręsti pasitelkę kitokias priemones – turėtų būti sutvarkomos, atnaujinamos kitos inžinerinės sistemos”, - pataria L. Balčiūnienė.
