Kokios turi būti darbo valandos, koks turi būti jūsų atliekamas darbas ir kaip jis turėtų būti įvertintas? Aksioma – kuo darbuotojui tenka didesnė atsakomybė, tuo yra ir didesnis jo atlygis. Nenuostabu, kad prekeivis braškėmis turgelyje ir gydytojas, kuris rizikuoja kito asmens gyvybe, gauna skirtingus atlygius.
Ką prekybos centrų parduotuvių darbuotojai veikia darbo metu: sudėlioja prekes, aptarnauja klientą ir dirba kasos aparatu. Kokią atsakomybę jie patiria? Kiek procentų darbo dienos darbuotojas iš tiesų dirba, o kiek tiesiog laukia kliento? Kokia dar pridėtinę vertę jis kuria? Kiek darbuotojų stengiasi pritraukti klientų ir imasi iniciatyvos, veiksmų?
Ta maža dalis, kuri imasi iniciatyvos ir patiria sėkmę, tampa parduotuvių vadovais, įmonių vadovais, verslo steigėjais. Tie, kurie stovi ir laukia, taip ir praleis gyvenimą, sakydami, kad jų nevertina. Kiekvienas gyvena savo gyvenimą, ir gyvena jį taip, kaip susikuria pats. Jei verksi, kad gauni minimumą, tai ir gausi jį toliau, jei imsies papildomų veiklų, gyvensi, kaip nori. Tik nereikia sakyti, kad be patirties, be pažįstamų normalaus darbo susirasti neįmanoma. Kas nori dirbti, tas dirba.
„Siūlo dirbti už minimumą“. Ne, siūlo, o jūs sutinkate dirbti už minimumą. Tas, kuris įrodo, kad yra vertas 1000 eurų, ir gauna tokį atlygį. „Esu komunikabilus, iniciatyvus, moku dirbti komandoje“ – bereikšmiai žodžiai, kurie visiškai neišskiria jūsų iš minios ir neparodo jūsų gebėjimų. „Aš turiu aukštąjį išsilavinimą“ – viena yra turėti diplomą, kita – turėti gebėjimus.
Darbdavys nieko neveikia. Aksioma – nepatinka dirbti kitam, sugebėk sukurti verslą pats. Darbdavys investuoja pinigus į verslą, į darbo vietas, planuoja įmonės biudžetą. Kiekvienas nepatenkintas, jei negauna atlygio laiku, kiekvienas nepatenkintas darbo valandomis, atlyginimu. Manote, yra lengva sukurti verslą, įdarbinti kad ir 5 žmones, sugebėti mokėti laiku atlyginimus ir išlaikyti darbuotojų pasitenkinimą darbu, atlygiu? Pasirodo, tai nėra lengva, nes kitu atveju visi būtų darbdaviai ir nebūtų nei vieno darbuotojo.
Jei įmonėje yra 5 darbuotojai, norint, kad įmonės darbuotojai gautų 300 eurų atlyginimą, vien atlyginimų sąnaudos vienam mėnesiui yra 2395 eurų. Dar priskaičiuokim nuomą, elektrą ir kitas minimalias sąnaudas – bus 4000 eurų per vieną mėnesį.
Iš įmonės 5 darbuotojų – 1 direktorius, 1 buhalteris. Buhalteris atsakingas už įmonės finansinių dokumentų tvarkymą ir į produkcijos apyvartą ir pajamų gavimą dažniausiai jis nesivelia. Kaip manot, 4 darbuotojams per mėnesį parduoti produktą, kad pelnas būtų 4000 eurų, yra lengva? Ir taip, 4000 eurų – pelnas, ne apyvarta! Jei perkat kojines už 2 eurus, o parduodat už 4 eurus, tai iš viso reikia parduoti 2000 porų kojinių, kad visi darbuotojai atlyginimą gautų laiku vieną mėnesį. O kur dar nauda įmonės savininkui, kuris investuoja pinigus į verslą...
Lygiai taip kaip jūs, darbuotojau, norite gauti atlygį ir kuo didesnį, taip ir įmonės savininkas nori dirbti ne tik gaudamas nulį eurų pelno, įkūręs darbo vietas, rizikuodamas savo materialine gerove ir rūpindamasis jumis. Jam tenka didžiausia atsakomybė. Tad vėl aksioma: jei investuoji pinigus, realu, norėti gauti ir grįžtamąją vertę.
Ir pabaigai, galit nebambėt, kad esu vergvaldys darbdavys ir išnaudoju darbuotojus, esu samdoma darbuotoja tik su kiek kitokiu mąstymu. Kaip ten sako, „chill and grill“.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite pasidalinti savo mintimis? Esate dirbę aptarnavimo sferoje? Papasakokite kaip sekėsi! Rašykite žemiau arba el.paštu pilieciai@delfi.lt: