- Kaip vertinate premjero pasiūlytą kandidatę į Švietimo ministrus?
- Kol kas vertinti dar anksti, sunku. Premjeras padarė sprendimą, pateikė kandidatūrą, tai reiškia, prisiėmė tam tikrą atsakomybę už jos būsimą darbą, Na, o deja, pateiktame sąraše, kuris buvo diskutuojamas ir buvo teikiamas premjerui, buvo įvairiausi kandidatai, tenka ir man šiuo metu rinktis iš to, kas buvo geriausio. Geresnių nei partija, nei premjeras man nepateikė, todėl ir susitikau su būsimąja ministre gavusi patikinimą iš teisėsaugos institucijų, kad formalių pastabų dėl skaidrumo nėra. Teiksiu, tiksliau tvirtinsiu šią kandidatę švietimo ir mokslo ministre.
- Ko tikitės iš naujojo ministro?
- Pirmiausia, tikiuosi, kad sprendimą, kurį padarė premjeras, prisiimdamas tokią atsakomybę, bus pakankamai reiklus būsimos ministrės darbui ir kad vyriausybės programa bus vykdoma skaidriai.
- Ko pamokė šį mėnesį trukusi istorija su švietimo ir mokslo ministru?
- Pirmiausiai, valdžios taškai: tiek partijos, kurios teikė kandidatus, tiek premjeras, kuris paskui daro sprendimą ir teikia prezidentui, vis tik tai turėtų derinti iš anksto, kad nereikėtų konfliktuoti. Tokių kandidatūrų nereikėtų viešinti iš anksto arba mėginti pozicionuoti, kas svarbesnis, kas galingesnis. Be reikalo išviešinami kai kurie žmonės, kurie turėjo problemų su teisėsauga ir tuo pačiu parodėme, kad tarp valdžios nėra nuoširdumo, pasitikėjimo. Tai nėra gerai skiriant ministrus, nes konstitucija numato vienodas tiek premjero, tiek prezidento galias ir visas šitas nelabai gražus, nelabai gerai atrodantis spektaklis buvo visiškai nereikalingas. Yra dar viena pamoka, matome, kad darbo partija negebėjo pateikti greitai ir visuomenei, ir akademinei visuomenei pripažįstamo žmogaus su tikrai gera reputacija.
Buvo teikiami (kandidatai - DELFI) būtinai tik iš partinių sąrašų, pirmiausiu prioritetu – iš seimo. Tai rodo tam tikrą nepakankamą atsakomybę teikiant kandidatus ir pirmiausia yra galvojama apie partinius interesus, o ne apie švietimą ir mokslą.
- Prezidente, dėl lėktuvo An-2 nelaimės. Jūs esate sakiusi, kad dabar svarbiausia galvoti apie pasirengimą būsimoms krizėms, tad kokios šios tragedijos pamokos?
- Kol kas manau, kad pamokų dar niekas nesimoko. Būtina išsiaiškinti, kas kaip ir kodėl įvyko. Tiesa, turime susistumdymą tarp žinybų, tarp įvairių žinybų, nors bent jau artimiausi mūsų kaimynai civilinių krizių metu turi institucijas, kurios dirba koordinuodamos kitų institucijų veiklą, tai yra civilių paiešką ir gelbėjimą vykdo civilinės struktūros,
Lietuva išsiskiria tuo, kad jūroje tai yra priskirta būtent kariuomenės atsakomybei, taip nėra niekur mūsų kaimynystėje: nei Švedijoje, nei Lenkijoje, nei Vokietijoje, nei Estijoje, nei Suomijoje, taigi be jokios abejonės, reikia prisiminti ir mūsų patirtį, kurią turėjome iki 2008 metų, kai turėjome civilinės saugos departamentą. Dabar krizių valdymo skyriukas iš trijų žmonių yra vyriausybės kanceliarijoje, taigi siūliau grįžti prie tokios struktūros, kokia buvo iki tol, kad civilinių krizių valdymo centras būtų įkurtas prie vyriausybės, kur būtų galima koordinuoti veiksmus ne tik tai jau įvykus bėdai, bet taip pat ir vykdyti prevencinę veiklą. Ir tikrai šis susistumdymas pavėluotas, pavėluota reakcija rodo, kad civilinė sauga veikia nepakankamai efektyviai.
- Prezidente, Lenkija išsirinko naują prezidentą Andrzejus Dudą, kurio užsienio politikos vizijoje regioninio bendradarbiavimo stiprinimas, stipresnė pozicija Rusijos atžvilgiu. Kokių pokyčių tikimasi Lietuvos ir Lenkijos santykiuose?
- Turbūt dabar prognozuoti būtų sunku, bet noriu pasidžiaugti, kad su buvusiais dviem prezidentais man teko dirbti ir kad su jais dirbome pakankamai sėkmingai. Šiuo metu šis pasirinkimas, kurį padarė Lenkijos žmonės yra gerbtinas ir mes esame pasirengę konstruktyviai bendradarbiauti su naujuoju Lenkijos vadovu. Pagrindas tam yra, mes turime panašius regiono saugumo iššūkius, mūsų pozicija Rusijos atžvilgiu yra panaši ir Rusijos veiksmų Ukrainoje atžvilgiu yra panaši, energetiniai projektai, verslo, ekonominiai ryšiai, tai yra tai, kas domina abi puses ir tikiuosi, kad tai yra puikus konstruktyvus pagrindas sėkmingam bendradarbiavimui.
