Šuniuko auklėjimas
Išauklėtas šuo savo šeimininko gyvenimui nesuteikia diskomforto. Gamtinius reikalus jis atlieka lauke arba specialioje dėžėje, negadina baldų ir apavo, be priežasties nereiškia agresijos, nesikandžioja, nekaulija maisto ir nevagia jo nuo stalo, žino savo vietą.
Jei nenorite, kad atsiradus šuniui jūsų namai virstų tikru beprotnamiu, auklėkite jį, nepataikaukite jam, griežtai nubrėžkite ribas, kas galima, o kas ne, būkite atkaklūs, bet tuo pačiu gerbkite savo augintinį ir girkite, jei teisingai įvykdo jūsų reikalavimus.
Negalvokite, kad leidę vienokius ar kitokius veiksmus mažam pūkuotam kamuoliukui, jūs sugebėsite juos uždrausti, kai jis užaugs. Pradėkite auklėti nuo pirmų gyvenimo jūsų namuose akimirkų.
Tarkim, jūsų augintinis naktimis inkščia ir gailiai į jus žiūri. Jei jūs šalia jo sėdėsite ir guosite arba dar blogiau, priimsite jį į savo lovą, šuo supras, kad gali išsireikalauti viską, ko panorėjęs.
Leiskite šuniukui suprasti, kad jis privalo miegoti savo vietoje, atkakliai vis nuneškite jį į jo gultą, jei jis pabėga. Tačiau nepamirškite, kad vieta, kurioje miega šuo, turi būti jauki, šilta ir rami, pageidautina pirmomis dienomis ten patiesti dalį pakloto, ant kurio miegojo šuniuko motina.
Mokyti šuniuką tvarkingai atlikti gamtinius reikalus rekomenduojama pradedant nuo laikraščio ar vienkartinio vystyklo, sodinant ant jų šuniuką iškart po miego. Kai mažylis atliks savo reikalą, reikia jį pagirti ir duoti skanėstą. Po to šį laikraštį ar vystyklą reikia plėšyti į gabalus, išnešti į lauką ir leisti šuniukui suprasti, kur reikia atlikti savo reikalus, atvedant jį prie medžiagos ar popieriaus skutų. Skatinkite šuniuką kaskart, kai jis tinkamai pasielgia.
Neduokite šuniukui maisto nuo savo stalo, nemokykite jo prašinėti. Šuo turi ėsti iš savo dubenėlio.
Užkirskite kelią visiems šuniuko bandymams graužti baldus, batus ir kitus jums priklausančius daiktus, barkite jį ir sakykite „Fu!”, kai užtinkate nusikaltimo vietoje.
Šuo būtinai turi turėti savo žaislus, skatinkite jį su jais žaisti.
Neleiskite šuniui lipti ant rankų svečiams, šokinėti ant jų ir laižyti, mokykite vykdyti komandą „Vieta“. Patikėkite, ne visiems žmonėms malonu, kai juos apseilėja svetimas šuo.
Taip pat neleiskite savo šuniui iš džiaugsmo šokti ant sutiktų jūsų pažįstamų.
Jei šuo jumis manipuliuoja, pavyzdžiui, atneša pavadėlį, kad eitumėte su juo pasivaikščioti, arba dubenėlį, kad pamaitintumėte, neskubėkite iškart išpildyti jo reikalavimų.
Pagirkite augintinį, bet prašymą išpildykite tada, kai galėsite ar norėsite.
Pasivaikščiojimo metu neleiskite šuniui tempti jūsų ten, kur jis nori, nes tai jūs išvedėte jį pasivaikščioti, o ne jis jus. Kartokite komandas „Fu“ arba „Negalima“. Tą pačią komandą kartokite ir timpčiokite šuniuką, jei jis bando suėsti ką nors nuo žemės, o geriau uždėkite jam antsnukį.
Auklėdami šuniuką atminkite, kad jokiu būdu negalima jo mušti, tai nėra auklėjimo metodas. Kad šuniukas nejaustų streso, pradėkite nuo žaidimų, vėliau palaipsniui pereikite prie komandų. Skaitykite literatūrą apie šunis, geriau būtent apie jūsų augintinio veislę, nes nuo jos gali priklausyti auklėjimo metodai.
Linkime Jums, kad šuo būtų protingas ir išauklėtas, o šuniui – gero, bet griežto šeimininko!
