Bėgdami nuo senatvės nesusimąstome, kad ji vis viena ateina ir dažnai – toli gražu ne tokia, kokios norėtume. SEB banko inicijuoto Pasirengimo pensijai rodiklio tyrimo duomenimis, net 69 proc. lietuvių niekada nesidomėjo, kokio dydžio bus jų pensija ir kaip tai paveiks jų kasdienį gyvenimą.
Kaip savo senatvę įsivaizduoja žinomi žmonės – ko tikisi ir kaip jai ruošiasi? TV ir radijo laidų vedėja Gabrielė Martirosianaitė ir jos mama Lina sako savo senatvės paveikslų dar nekuriančios, tačiau nuo minčių apie ateitį taip pat nebėga ir ateities nebijo.
- Gabriele, Lina, kaip įsivaizduojate savo pensiją? Ar jaunam žmogui norisi galvoti apie tokią tolimą ateitį?
Gabrielė: Aš senatvėje norėčiau turėti priežastį šypsotis! Paauglystėje gyvenau Japonijoje – pastebėjau, kad šios šalies senjorai yra aktyvūs, nesėdintys vietoje – daug keliauja ir trykšta optimizmu. Tikrai nelengva lyginti su senoliais Lietuvoje, toks lyginimas dėl ekonominių šalių skirtumų turbūt net neturi prasmės. O taip norėtųsi matyti pagyvenusių žmonių šypsenas – juk šie žmonės yra verti pagarbos, įvertinimo ir padėkos…
Sutinku, kad jaunystėje mintys apie pensiją tikrai gali pasirodyti slogios. Tad natūralu, kad mes renkamės gyventi šia akimirka, mėgautis ir džiaugtis šia diena. Vis dėlto, laikui bėgant pamatai, kad pabėgti nuo minčių apie ateitį neįmanoma – aš taip pat svarstau, kaip gyvensiu, kaip išsilaikysiu. Galiausiai pradedi svarstyti, kaip užsitikrinsi ramią ir orią senatvę – norėčiau, kad šis gyvenimo periodas būtų būtent toks.
Lina: Savo senatvės paveikslo dar neturiu ir net neįsivaizduoju, kokį jį nupieščiau, kaip aš jame atrodyčiau. Galbūt aš dar per jauna, o gal mano gyvenimo tempas neleidžia apie tai galvoti... arba aš dar nenoriu pasenti (juokiasi). Tačiau akimirką pagalvojus, kokios senatvės norėčiau, suprantu, kad galiu ją vienu žodžiu nusakyti – „prasmingos“.
- Kaip manote, ar po trisdešimties metų pensininko realybė labai skirsis nuo dabartinės? Kokie bus tie ateities senjorai? Štai Pasirengimo pensijai rodiklio tyrimas atskleidė, kad tik 31 proc. lietuvių tiki, jog jų gyvenimas išėjus į pensiją bus žymiai geresnis finansiniu požiūriu nei vidutinio šiandienos pensininko gyvenimas...
Gabrielė: Aš tikiu šviesia ateitimi. Juk gyvename laikmetyje, kuriame viskas nuolatos kinta ir tobulėja, tad norisi tikėti, kad gyvenimo kokybė gerės. Kokia bus realybė – pernelyg sunku pasakyti. Vis dėlto, atkreipiu dėmesį į vieną tendenciją – apsidairai ir kaip mat supranti, kad žmonės ir technologijos tampa neišskiriamais – jaunimas renkasi virtualų bendravimą bei erdvę. Kartais pagalvoju, kad išmaniosios technologijos naikina žmoniškumą ir didina senjorų atskirtį – jie nespėja tokiais tempais eiti į priekį, tad yra savotiškai atstumiami.
Kita vertus, po trisdešimties metų pensija turbūt skirsis dar ir dėl to, kad dabartinis jaunimas stengsis planuoti savo ateitį bei finansus, pradės taupyti oresnei senatvei.
- Ar galėtumėte trumpai apibūdinti, kas yra „ori senatvė“?
Gabrielė: Ori senatvė neatsiejama nuo gyvenimo aplinkoje, kurioje vyresnis žmogus yra gerbiamas, nuo išsaugotos sveikatos ir sotesnio duonos kąsnio.
Lina: Ori ir graži senatvė – tai gyvenimas, pilnas naujų įspūdžių ir išbandymų. Žmogus, nuėjęs ilgą gyvenimo kelią, sukaupęs begalinį žinių bagažą, išgyvenęs milijonus sekundžių džiaugsmo ir skausmo, neturėtų senatvėje tiesiog sustoti ir pasakyti: „viskas jau išsakyta, viskas jau sužinota“.
- Remiantis Pasirengimo pensijai rodiklio tyrimo duomenimis, dažniausiai minimas papildomų pajamų pensiniame amžiuje šaltinis yra darbas – jį mini 70 proc. gyventojų. Beveik toks pat skaičius nesitiki, kad pensiniame amžiuje be darbo galės išgyventi. Lina, ar sulaukusi senatvės norėtumėte toliau dirbti?
Lina: Tikrai nenorėčiau būti tarp tų 70 procentų… Norėčiau šį gyvenimo etapą paskirti sau ir savo šeimai. Kita vertus, minimalaus kūrybinio darbo, kuris leistų man šiek tiek prisitaikyti prie gyvenimo tempo ir toliau tobulėti, tikrai neatsisakyčiau.
Jaunesniosios kartos vertybės, gyvenimo būdas – jau visai kitokie, nei tėvų ar senelių. Ar dabartinis jaunimas vis dar rūpinsis savo tėvais senatvėje?
Lina: Pagarba ir dėmesys tėvams yra vertybė, kurią mums įskiepijo mūsų tėvai, o mes ją perduodame savo vaikams. Aš tikiu, jog jaunesnioji karta rūpinasi ir rūpinsis savo tėvais senatvėje – ypač, jeigu matys tinkamą pavyzdį.
- Gabriele, ko norėtumėte išmokti iš savo senelių? Lina, jeigu galėtumėte vaikams parašyti laišką apie tai, kaip su metais keičiasi gyvenimas, ką jiems patartumėte?
Gabrielė: Iš savo senelių norėčiau išmokti gebėjimo džiaugtis kiekviena diena ir optimistiškai žvelgti į rytojų! Jie yra būtent tokie – nenuleidžiantys rankų.
Lina: Patarti yra be galo sunku, nes kiekvieno žmogaus gyvenimo kelias – individualus, tad kiekvienas turi išmokti savas gyvenimo pamokas. Mano laiške patarimų nebūtų, tik palinkėjimas – kiekvienas esame savo laimės kalviai, todėl už sėkmes ir nesėkmes atsakome tik mes patys ir nereikia ieškoti kaltų.
SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės komentaras:
Žmonių lūkesčiai senatvės atžvilgiu yra panašūs – tikimasi, kad pensija bus ramus, orus periodas, kurio metu galėsime pailsėti ir daugiau laiko skirti savo pomėgiams bei šeimai. Kaip ir apibūdino Gabrielės mama Lina – tai turėtų būti prasmingas laikas.
Vis dėlto, ištyrus Lietuvos gyventojų elgseną išryškėjo nerimą kelianti tendencija – žmonių lūkesčiai labai skiriasi nuo realybės ir veiksmų, kurių jie imasi. Pernai vidutinė senatvės pensija sudarė apie 45 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Tačiau Lietuvos gyventojai tikisi gauti 78 proc. dabartinio darbo užmokesčio dydžio pensiją. Taigi, net nenutuokiama, koks skaudus bus pajamų sumažėjimas senatvėje.
Realių veiksmų lietuviai taip pat nėra linkę imtis – savarankiškai pensijai taupo tik du iš penkių. Dar du atidėlioja, o penktasis net negalvoja apie taupymą pensijai. Priežasčių yra įvairių – vieniems ateities atrodo pernelyg miglota, kitiems taupymui trūksta pinigų arba bijoma, kad dėl infliacijos sumažės pinigų vertė, tad taupymas bus neprasmingas.
Vieną iš svarbių priežasčių nurodė ir Gabrielė, teisingai pastebėjusi, kad jauni žmonės dažnai renkasi gyventi šia diena. Kita vertus, taip elgiasi ir vyresni, net ir tie, kuriems iki pensijos likę visai nedaug.
Demografinė situacija Lietuvoje negerėja – tai ateities pensininkų problemas tik aštrins. Norėtųsi tikėtis, kad dabartinis jaunimas išties stengsis geriau planuoti savo finansus ir aktyviau taupys pensijai, tuo labiau, kad būdų yra įvairių – galima taupyti privačiuose pensijų fonduose, kaupti turtą, investuoti. Svarbiausia keisti nuostatą, kad kažkas kitas už mus pasirūpins mūsų ateitimi.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
