Norėdamas sušilti – užsidėk kailinius
VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) direktoriaus Valiaus Serbentos teigimu, praktika rodo, kad bent 1200 iš įgyvendinamų renovacijos projektų imasi išorinio pastato apšiltinimo (sienų, stogų, šildymo sistemų), o kartais ir šilumos siurblių įrengimo darbų.
„Nenorėčiau sutikti, kad kainos žymiai padidėjo ir jau dabar reikėtų svarstyti, jog vertėtų neapšiltinti sienų. Elementari logika byloja: jei nori nesušalti, pirmiausiai užsivilk kailinius. Jei efektyvinsime savo šildymo sistemas, bet netvarkysime sienų, tai pro jas ir toliau pabėgs šiluma”, - sako V. Serbenta.
Specialistų vertinimu, per neapšiltintas sovietmečiu statytų namų sienas išeina apie 25 proc. šilumos. Būtent per neizoliuotas sienas išeina daugiausiai šilumos. Todėl net pakeitus namo šildymo būdą iš centrinio į dujinį ar alternatyvų, vis tiek tektų spręsti išeinančios šilumos problemą.
„Jei neinvestuosime ten, kur daugiausiai prarandame, tai didelio efekto negausime. Statybos darbų kainos pastaruoju metu stipriai nekilo. Daugiabučių namų renovacijos segmente 2013-2014 m. kainos pakilo apie 20 proc., bet ne konkrečiai sienų apšiltinimo, o viso statybų projekto. Gyventojai gali rinktis. Jei jiems per brangu, galima šiltinti tik dalį pastato. Vis tik efektyviausia – kompleksinė renovacija, kurios metu įgyvendinamas standartinis energinio efektyvumo priemonių paketas – sutvarkomas stogas, langai, šildymo sistemos, sienos”, - aiškina BETA vadovas.
Anot jo, tokia renovacija sutaupo apie 50 proc. išlaidų energijai. Šių sutaupytų išlaidų sąskaita galima sumokėti investicijas apšiltinimui per sąlyginai neilgą laikotarpį, todėl standartinių priemonių įgyvendinimas gyventojams papildomos naštos nekelia.
Renovacijos etapus namai gali pasirinkti individualiai
Aplinkos viceministrė Daiva Matonienė pastebi, kad statybų kainų augimas gali būti iššauktas dabartinių rinkos tendencijų – pastebimas ryškus investicinių projektų bei rangos sutarčių skaičiaus augimas.
„Kaip ekonomistė sakau: laukimas bendrame kontekste nėra naudingas žmogui, nes kainos yra linkusios pamažu augti dėl infliacijos ir kitų dalykų. Renovacija prieš penkis metus kainavo pigiau nei dabar. Galbūt renovaciją verta atlikti etapais ir pradėti nuo kitų dalykų – langų, vamzdynų. Ir tik vėliau galima imtis išorinio sienų apšiltinimo. Galima taip daryti, reikia tik protingai išanalizuoti rinką”, - pataria D. Matonienė.
Viceministrė džiaugiasi gaudama lūkesčius pranokusią informaciją iš gyventojų, kurie jau renovavo namus.
„Gyventojai teigia pastebintys ir sumažėjusias sąskaitas už šildymą, ir apskritai kitas emocines jausenas atnaujintame name. Pridėtinė renovuoto būsto vertė pakyla. Juk iki 1992 metų statyti namai akivaizdžiai yra energiškai neekonomiški. Pati renovacija yra naudinga žmonėms jau vien dėl energinio efektyvumo. Taip pat žmonės pastebi, kad ir bendravimo daugiau atsiranda, ir emocinis pasitenkinimas gyvenant gražesniame name yra aukštesnis. Svarbūs ne tik ekonominiai, bet ir socialiniai dalykai”, - sako D. Matonienė.
