Su pagrindiniu Lietuvos naujienų portalu DELFI susisiekė Vokietijoje gyvenanti Laura Valytė. Moteriai ši tema yra itin aktuali, kadangi ji negirdi.
„Kadangi gyvenu Vokietijoje, čia daug daugiau televizijos programų pritaikyta kurtiesiems, pavyzdžiui, tiesioginiai renginiai, filmai ir vertėjas žiniose (ar kitose laidose) yra ne pačiame kamputyje ir yra ne toks mažytis, tad kurtiesiems nereikia naudoti žiūronų, kad suprastume, ką verčia“, - rašė L. Valytė.
Moteris buvo maloniai nustebinta, kai antradienį įsijungusi stebėti pirmąjį „Eurovizijos“ pusfinalį, ji galėjo viską suprasti.
„Man akys ant kaktos iššoko, netekau amo – visa programa yra pritaikyta kurtiesiems! Visos dainos yra verčiamos į gestus, visi vedėjų pokalbiai taip pat yra verčiami į gestų kalbą. Šiais metais pagaliau pasijutau kaip pilnavertė šio šou žiūrovė, supratau viską“, - džiaugsmu dalijosi moteris.
L. Valytė sakė, kad pasidžiaugtų tokiu įvykiu, ji iškart susisiekė su Lietuvoje gyvenančiais tėvais. Iš jų moteris ir sužinojo, kad Lietuvoje „Eurovizija“ buvo transliuojama kaip ir kasmet – be specialių gestų kalbos vertėjų.
„Šių metų „Eurovizijos“ šūkis - „Statome tiltus“ ir jis labai dažnai kartojamas visų transliacijų metu. Akivaizdu, kad pastatytas tiltas ir į kurčiųjų visuomenę. Kyla klausimas, kodėl LRT televizija nepasirinko varianto skirto kurtiesiems? O gal nežinojo, kad galima rinktis?“- nusivylimo neslėpė L. Valytė.
„Labai prašau, visos Lietuvos kurčiųjų bendruomenės vardu, atsižvelgti į mūsų taip sunkiai iškovotas lygias taises, ir lygiuotis į europinius standartus, bei „Eurovizijos“ finalą šeštadienį rodyti su vertėjais“.
Kaip DELFI sakė LRT televizijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Rimvydas Paleckis, apie gestų kalbą transliacijų metu buvo kalbama dar prieš Lietuvos delegacijai išvykstant į Austriją.
„Kadangi šitoks dalykas buvo pasiūlytas pirmą kartą, mes nusprendėme palaukti ir pažiūrėti, kaip tai suveikė šalyse, kurios pasirinko pasinaudoti šia paslauga. Nusprendėme nebūti pirmųjų gretose, norime išsiaiškinti, kaip tai atrodė, kokie yra kitų šalių atgarsiai. Juk šis dalykas dar niekur nebuvo išbandytas – neaišku nei kaip tai atrodo, nei kaip tai veikia. Kitais metais galėsime gerai pasvėrę ir įvertinę nuspręsti, ar ši paslauga mums reikalinga ir galiausiai nedaryti klaidų, kurias galimai padarė tie, kurie tai padarė šiemet".
Pateikus L. Valytės ir Vokietijos pavyzdį, R. Paleckis sakė neįsivaizduojąs, kaip kurtieji iš viso gali girdėti.
„Visų pirma, galbūt Vokietijoje taip ir yra, bet aš jums paaiškinau, kodėl mes taip nedarėme. Antra, aš nelabai įsivaizduoju, kaip kurtieji gali girdėti muziką. Suprasti žodžius, taip, bet girdėti muziką – aš tai sunkiai įsivaizduoju. Kaip minėjau, mes nusprendėme neskubėti. Mūsų sprendimas taip pat susijęs su papildomomis išlaidomis šiai paslaugai įdiegti“, - komentavo R. Paleckis.
