Kreipdamasi į Vokietijos parlamentą prieš 28 valstybių bloko viršūnių susitikimą su Rytų partnerystės šalių atstovais Latvijos sostinėje Rygoje, A. Merkel taip pat sakė, kad „dėl to neturėtume skatinti klaidingų lūkesčių, kurių vėliau negalėsime išpildyti“.
Vokietijos kanclerė A. Merkel pareiškė, kad Rusija nedalyvaus Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikime Vokietijos Elmau mieste, nes nusprendė eiti savo keliu ir turi skirtingą nei kitos šalys nuomonę dėl šiuo metu susiklosčiusios geopolitinės situacijos.
„Įvykiai Ukrainoje yra priežastis, kodėl susitiksime Elmau kaip Didysis septynetas, o ne Didysis aštuonetas“, – sakė ji kalbėdama parlamente, turėdama omenyje ateinantį mėnesį Bavarijoje vyksiančius susitikimus, kuriuose Rusija nedalyvaus.
„Šiuo metu į G7 žvelgiame kaip į sąjungą, turinčią bendras vertybes. Tai reiškia dirbti kartu dėl laisvės, demokratijos ir įstatymų viršenybės. Tai reiškia gerbti valstybių įstatymus ir valstybių nacionalinį vientisumą“, - pabrėžė A. Merkel. Kaip rašo rus.DELFI.lv, A. Merkel manymu, Rusijos sugrįžimas yra „neįsivaizduojamas“.
Kanclerė pridūrė: „Rusijos veiksmai Ukrainoje su tuo nesuderinami“.
Rytų partnerystės ambasadorius: jokie svarbūs politiniai susitarimai pasirašyti nebus
Latvijos užsienio reikalų ministerijos atstovas ir Rytų partnerystės viršūnių susitikimo ambasadorius teigia, kad jokie itin svarbūs politiniai susitarimai per Rygoje vykstantį renginį pasirašyti nebus.
Juris Puoikanas vis dėlto pridūrė, kad susitikimas bus reikšmingas, jo metu bus įvertinta padaryta pažanga, įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės politiką.
Susitikimo Rygoje tikslas - parodyti, kad ES toliau rems Moldovą, Gruziją ir Ukrainą. ES pasirengusi plėsti glaudesnį bendradarbiavimą su visomis šešiomis Rytų partnerystės šalimis.
Užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius mano, kad itin svarbu pabrėžti, jog ši politika bus toliau tęsiama ir į ją nebus kėsinamasi jokioje trečiojoje šalyje.
Paklaustas, ar Rytų partnerystės šalys gali kada nors tikėtis prisijungti prie ES, J. Puoikanas pareiškė, kad „viskas įmanoma“, tačiau toms šalims tektų įgyvendinti daug reformų.
Susitikimą temdys konfrontacija su Rusija
Europos Sąjungos (ES) lyderiai pradeda įtemptą viršūnių susitikimą su kaimyninėmis buvusiomis Sovietų Sąjungos respublikomis. Prognozuojama, kad susitikimą temdys besitęsianti konfrontacija su Rusija, išprovokuota ankstesnio to paties formato susitikimo, įvykusio prieš pusantrų metų.
Nesutarimai dėl konflikto Ukrainoje ir ES nenoras pasiūlyti šešioms Rytų partnerystės programoje dalyvaujančioms valstybėms konkrečias narystės Bendrijos bloke perspektyvas trukdė parengti bendro pranešimo juodraštį, kurį ketinama penktadienį paskelbti Rygoje, sakė diplomatai.
„Šios derybos nebus lengvos“, – perspėjo vienas ES diplomatas po pasitarimo Briuselyje dėl komunikato juodraščio, kuris ketvirtadienio vakarą dar bus derinamas Latvijoje per Bendrijos, Ukrainos, Gruzijos, Moldovos, Armėnijos, Azerbaidžano ir Baltarusijos užsienio reikalų ministrų susitikimą.
Pasak diplomato, viršūnių susitikimo sėkmė priklausys nuo to, kaip lyderiai „pasuks“ gana kuklias, daugiausiai technines susitarimo sąlygas – „ir kaip tai bus suprasta Maskvoje“.
ES prieš šešerius metus pradėjo Rytų partnerystės programą, siūlančią jos narėms prekybos lengvatų bei kitokios pagalbos ir turinčią paskatinti stabilios demokratijos plėtrą prie Bendrijos rytinių sienų. Tačiau Europą apėmė didžiausia politinė krizė nuo Šaltojo karo laikų dėl įvykių virtinės, kuri prasidėjo, kai Ukrainai buvo pasiūlyta pasirašyti asociacijos ir prekybos sutartį su ES per viršūnių susitikimą Vilniuje 2013 metų lapkritį.
Kremlius tą žingsnį interpretavo kaip geopolitinį gambitą, Vakarų šalims siekiant palenkti į savo pusę Kijevą, kuris po Sovietų Sąjungos subyrėjimo išsaugojo glaudžius ryšius su Maskva.
Tuomečiam Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui paskutinę minutę atsisakius pasirašyti tą sutartį per viršūnių susitikimą Vilniuje, į Kijevo gatves išėjo provakarietiški protestuotojai. Tie protestai peraugo į kruviną Maidano revoliuciją, kurią Rusija įvardijo fašistiniu perversmu, ir panaudojo ją kaip dingstį aneksuoti Krymą bei teikti pagalbą prorusiškiems separatistams Ukrainos rytuose.
Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas ES pastangas stiprinti ryšius su rytinėmis kaimynėmis laiko senų Maskvos priešininkų mėginimu pažaboti stiprėjančią Rusiją, o Bendrija dabar mėgina sumažinti Rytų partnerystės projekto ambicijas, bet nenusigręžti nuo savo neturtingų partnerių.
Be to, ES ieško galimybių užbaigti konfliktą Ukrainoje, kuris jau nusinešė tūkstančius žmonių gyvybių ir paskatino abipuses Vakarų šalių ir Rusijos sankcijas.
