DELFI kalbinti statybų specialistai sutaria, kad renovacija duoda namui pridėtinės vertės: daugiabutis tampa gražesnis, šiltesnis, analogiškai mažėja sąskaitos už šildymą. Tačiau vien tik fasadiniu grožiu apsiriboti nereikėtų. Jau atliekant renovacijos darbus vertėtų pasirūpinti, kad ilgalaikėje perspektyvoje neiškiltų naujų problemų.
Svarbu renovuoti ne tik pastato išorę, bet ir atnaujinti komunikacijas, vamzdynus, elektros tinklus. Taip pat reikia rūpintis renovacijai naudojamų medžiagų bei atliekamų darbų kokybe. O tai daryti padeda kvalifikuoti specialistai.
Viena nemaloniausių senesnių pastatų grėsmių – pelėsis. Nekilnojamo turto ekspertai primena – daugiabučius namus supūdo žmonės, o ne renovacija. Jei fasadas bus nepralaidus drėgmei, ji kondensuosis mūre – pelėsis įsiveis. Tačiau Lietuvoje turime begalę namų, kurie nėra renovuoti, o jau supeliję. Šių pastatų gyventojai tiesiog nevėdina ir tai yra pagrindinė grybelinių darinių atsiradimo priežastis.
Šilumos izoliacija turi būti įrengta namo išorėje
Andrius Gudelis, konstrukcijų inžinerijos bendrovės vadovas, teigia, kad siekiant apsisaugoti nuo pelėsio, vykdant pastatų renovaciją, svarbiausia kokybiškai atlikti šilumos izoliacijos darbus.
„Šilumos izoliacija turėtų būti pastato išorėje. Jei pastato apšiltinimo darbai bus daromi iš vidaus – tada pelėsis tikrai atsiras. Kai kurie renovuodami namus tą ir daro – šiltina namą iš vidaus dėdami 5 cm apšiltinimo sluoksnį. Rasos taškas turi susidaryti šilumos izoliacijos sluoksnyje. Tada nebus drėgmės sienos konstrukcijoje, nebus ir pelėsio. Jei rekonstrukcijos darbams panaudota kokybiška šiltinimo medžiaga bei naudojamas reikiamo storio jos sluoksnis, tada name po rekonstrukcijos problemų su pelėsiu kilti neturėtų“, - aiškina A. Gudelis.
Anot jo, jei namas yra „nekvėpuojantis“, reikia įrengti tinkamą ventiliaciją, įsidėti kokybiškus langus su orlaidėmis, kad namo mikroklimatas būtų geresnis.
„Nauji namai statomi irgi tik su apšiltinimo sluoksniu ir darant pastato konstrukciją nusprendžiama, ar jis bus vėdinamas, ar ne vėdinamas. Pagal reikalavimus, reikėtų dėti du sluoksnius: vieną izoliacinį sluoksnį perkloti kitu, kad putplasčio sandūrose nesusidarytų šalčio tilteliai. Tiesa, tie šalčio tilteliai būtų tik minimalūs“, - teigia konstruktorius.
Vėdinti, vėdinti ir dar kartą vėdinti
Renovacijos darbus vykdančios bendrovės „Ignalinos butų ūkis“ direktorius Antanas Gylys teigia, kad apie renovacijos darbų efektyvumą ir ilgaamžiškumą galima kalbėti tik tada, jei darbams naudojamos tik sertifikuotos, iš patikimų tiekėjų perkamos medžiagos ir nebandoma sutaupyti renkantis prastesnės kokybės, bet pigesnes medžiagas. Kuo medžiaga brangesnė, kaip taisyklė, ir jos kokybė geresnė. Pagal tai būsto savininkai galėtų orientuotis. Vis tik, kaip pastebi specialistas, pelėsis atsiranda ne dėl statybinių medžiagų, o dėl drėgmės, kurią kelia gyventojų aplaidumas.
„Mūsų regione renovuojamuose namuose pelėsio nėra niekur, todėl jokių papildomų priemonių, vykdant renovacijos darbus, nepriiminėjame. Renovuojant pastatus svarbu tinkamai išvalyti, suremontuoti arba iš naujo įrengti ventiliaciją. Taip pat svarbu, kad gyventojai tinkamai prižiūrėtų savo būstą – vėdintų kambarius. Kitų priemonių apsisaugoti nuo galimo pelėsio atsiradimo nesvarstėme nei susitikimų su gyventojais metu, nei rengiant projektus“, - sako A. Gylys.
Stebėkite darbų atlikimo kokybę
Vykdant renovacijos darbus rezultatas priklauso nuo statybos darbų ir medžiagų kokybės. Pasirenkamų medžiagų kategorijoje tik skalūno fasadas yra unikalus tuo, kad jo kokybė nepriklauso nuo darbo montavimo metu. Jo kokybė priklauso nuo pagaminimo – jei blogai pagamintas, tai per savaitę tos skalūno plytelės ir nukris. Visi kiti renovacijos etapai remiasi į darbų atlikimo kokybę. Nuo to ir priklauso renovacijos privalumų (šilčiau, pigiau, gražiau) ilgaamžiškumas.
