Leidinyje „Psychoneuroendochrinology“ išspausdintame tyrime dalyvavo 121 žmogus. Eksperimento pradžioje mokslininkai nustatė, kokiu lygiu išreikštos kiekvieno dalyvio asmeninės savybės (ekstraversija, nerimas, atvirumas, nuolaidumas, geranoriškumas, atsargumas). Paskui buvo paimti dalyvių kraujo mėginiai išskirti genetiniams veiksniams, kurie turi įtakos organizmo imuninei sistemai.
Ištyrę duomenis, mokslininkai pamatė įdomių sutapimų. Paaiškėjo, kad atvirų, bendraujančių žmonių kraujo tyrimai parodė, jog šių žmonių stipri imuninė sistema. O silpną imunitetą turinčiųjų buvo daugiau tarp žmonių, pasižyminčių sąžiningumu, atsargumu. Nepaisant lūkesčių, tyrėjai nerado įrodymų, kad tik neigiami charakterio bruožai (kaip antai, nerimastingumas) kenkia imunitetui.
Medicinos profesorė Kavita Vedhara, kuri vadovavo tyrimui, pakomentavo gautus rezultatus: „Tyrimo metu gautų duomenų analizė rodo, kad ekstraversija buvo susijusi su padidėjusia prouždegiminių genų (kurie yra imuninės sistemos dalis) ekspresija. Na, o tokia charakterio savybė, kaip sąžiningumas, priešingai – sumažino prouždegiminių genų ekspresiją.
Kitaip tariant, žmonės, kurie, mūsų manymu, turėjo dažniau sirgti infekcijomis dėl socialiai orientuotos prigimties (ekstravertai), pasirodė turintys stiprią imuninę sistemą, gebančią veiksmingai kovoti su virusais. Na o visomis prasmėmis atsargūs tyrimo dalyviai negalėjo pasigirti stipriu imunitetu.
Tiesa, anot profesorės, sunku pasakyti, kas yra priežastis, o kas – pasekmė. Gali būti, kad komunikabilių žmonių imuninė sistema prisitaiko prie daugybės kontaktų su aplinkiniais (kuo daugiau kontaktų, tuo didesnė rizika užsikrėsti žmonių vienas kitam perduodama infekcija). Kita vertus, stiprus imunitetas, teigiamai veikiantis savijautą, gali būti paskata aktyviai gyventi.
