Sakoma, kad mokykla - tarsi antri namai, o klasė - tarsi antra šeima. Mes irgi tuo tikėjome ir tuo gyvenome iki tol, kol mūsų vilčių ir lūkesčių nesugriovė iš Švietimo ministerijos gautas raštas, kuriuo buvo nulemta mūsų ir mūsų mokyklos (Vilniaus Fabijoniškių vidurinės) ateitis.
Gegužės 15 diena buvo lemtinga. Tą dieną sužinojome graudžią žinią, kad nuo 2015 metų rugsėjo 1 dienos mūsų mokykloje nebus komplektuojamos vienuoliktos ir dvyliktos klasės. Esame dešimtokai, todėl ši žinia mus ypač sukrėtė. Dešimt metų puoselėjome teisėtus lūkesčius, tikėjomės, kad turėsime galimybę užbaigti šią mokyklą.
Daugelis mūsų mokyklos moksleivių galėtų patvirtinti, kad Fabijoniškių vidurinėje mokytojus ir mokinius sieja ypatingas ryšys. Mokytojai bet kada pasiruošę ištiesti pagalbos ranką mokiniams, aukoja savo laisvą laiką mūsų tobulėjimui. Per tokį ilgą laiką mokytojai spėjo pažinti mus, o mes - juos. Nutraukti šį glaudų ryšį tiek mokiniams, tiek mokytojams būtų labai skaudu.
Per pastaruosius metus mūsų mokykloje įvyko daug teigiamų pokyčių: buvo pastatytas futbolo stadionas, įrengta išmanioji klasė, nupirkta naujų baldų, išmaniosios lentos. Tačiau pokyčiai buvo ne vien materialiniai. Pakilo mokyklos reitingas, buvo priimta daug naujų gabių moksleivių ir mokytojų. Metai iš metų mokykloje puoselėjami tradiciniai renginiai, suburiantys moksleivius ir jų tėvus, skatinantys mūsų kultūrinį tobulėjimą. Šis valdininkų sprendimas nukerta pilietiškumo šaknis mūsų mokykloje. Todėl mums kyla klausimas: kuo mes esame prastesni už kitus?
Pastaruosius trejus metus mūsų mokykla siekė Sporto gimnazijos statuso. Iki šios svajonės mums buvo likęs vienas žingsnis. O dabar mūsų ateitis – lyg ant plauko. Mums kyla daugybė klausimų, į kuriuos mes neturime atsakymų. Kur mums toliau mokytis? Kodėl pažeidžiamos mūsų teisės? Kodėl mes esame palikti likimo valiai? Ir negana to, kad išgyvename dėl artėjančių Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo egzaminų, turime nerimauti dėl savo tolimesnio likimo ir nemiegoti naktimis dėl savo ateities.
Norime, kad neliktumėte abejingi ir pagalvotumėte kaip jaustumėtės, jei tokioje situacijoje būtų Jūsų vaikai. Padėkite mums, išgirskite mus!
Nežinia dėl ateities
Fabijoniškių vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Alė Steckienė sako, kad galutinis Vilniaus savivaldybės tarybos sprendimas dėl mokyklos likimo turėtų būti priimtas gegužės 28 dieną.
„Tačiau į mokyklą jau buvo atvykę kitų mokyklų vadovai ir siūlė mokiniams pereiti į jų mokyklas. Tokia situacija tikrai nedžiugina nei mokinių, nei tėvų, nei mokytojų.
Vaikai ateina pasimetę, nežino ką daryti, kur eiti. Su jais dirba ir psichologas. Visa bendruomenė sunerimusi, kodėl Fabijoniškių mikrorajonas yra paliekamas be gimnazijos. Buvo vizija, kad mūsų mokykla taps gimnazija, tačiau Švietimo ministerija laiku neakreditavo mokyklos, todėl buvome patvirtinti tik kaip pagrindinė mokykla. Vaikai dabar turės važiuoti į kitą miesto galą, tačiau jie sakė, kad kovos už savo mokyklos išsaugojimą“, – sakė A. Steckienė.
Siūlo reforma atidėti
Pagal Švietimo įstatymą, nuo šių metų rugsėjo šalyje turėtų nebelikti vidurinių mokyklų. Bendrojo ugdymo mokyklų tipai nustatomi tokie: pradinė mokykla, progimnazija, pagrindinė mokykla, gimnazija.
Švietimo reforma numato kai kurias išimtis, leidžiančias išlaikyti ir ugdymą nuo nuo 1 iki 12 klasės. Tai būtų vadinamoji ilgoji gimnazija: vienintelė teritorijoje vidurinio ugdymo programą vykdanti mokykla, valstybės sienos apsaugos zonoje esanti bendrojo ugdymo mokykla bei mokykla, kurioje ugdomi specialiųjų poreikių vaikai.
Taip pat ilgąją gimnaziją gali turėti mokykla, vykdanti specializuoto ugdymo krypties programą, kuriai reikalingas ugdymo nuoseklumas, pavyzdžiui, meno, klasikinių kalbų ar kitokios pakraipos mokykla. Ugdymą nuo pirmos iki paskutinės klasės galės vykdyti ir religinės konfesijos mokykla.
Dėl mokyklų reformos visuomenėje kyla daugybė diskusijų. Grupė parlamentarų siūlo atidėti galutinę mokyklų pertvarką iki 2018 rugsėjo 1 dienos.