Briuselio Vyriausybė, Parlamentas ir rotušė iškėlė vaivorykštės vėliavas. Jų netrūko ir visose senamiesčio gatvėse. Beveik kiekvienas klubas ar restoranas įsijungė į šėlsmo sūkurį: didžėjai siūlė skirtingą muziką, čia pat barmenai maišė įvairiaspalvius kokteilius, skirtingose scenose vyko pasirodymai, o šalia Bourse (Briuselio vertybinių popierių biržos) pastato esančio Anspacho bulvaro dalis tapo didžiule šokių aikštele.
Šeštadienio vidurdienį seni ir jauni, nepriklausomai nuo jų seksualinės orientacijos, pasipuošė vaivorykštės spalvų girliandomis, vėliavomis, nusipiešė vaivorykštę ant skruostų ir rinkosi šalia Bourse, kur ir turėjo prasidėti eisena.
Iš pradžių susirinkusiuosius linksmino dainininkai, akrobatai, netrūko ir politinių pareiškimų. Organizatoriai iš tribūnos pabrėžė, kad nors daugelis žiniasklaidos priemonių vėl rašys, kad gėjų paradas tapo puikia, įvairiaspalve fiesta, jos prasmė slypi kitur. Pasak jų, gėjų paradas yra manifestas, kuris siekia atkreipti dėmesį, kad vis dar esama nelygybės ir diskriminacijos, nepakankamai kovojama su homofobija.
Organizatoriai taip pat pakvietė visus dalyvauti šiemet Latvijoje rengiamose tarptautinėse gėjų eitynėse. Jie pabrėžė, kad LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų, transeksualų ir interseksualų) bendruomenės palaikymas yra būtinas, nes šiame regione vis dar gausu žmogaus tiesių pažeidimų, šalys yra veikiamos postsovietinės ideologijos.
Po padėkos eitynių organizatoriams gausi žmonių kolona pajudėjo senamiesčio gatvėmis. Čia galėjai pamatyti ir senolių, ir paauglių, ir šeimų su vaikais, tačiau visų akis labiausiai traukė negausus būrys minioje įsimaišiusių transeksualų įspūdingais kostiumais, ar teatralizuotais pasirodymais išsiskiriančios žmonių grupės. Kolonoje judėjo ir krovininių mašinų tempiamos platformos, kuriose linksminosi skirtingų profesijų iš įvairių miestų atvykę žmonės. Šimtai savanorių dalino žmonėms lankstinukus, kuriuose pristatyta organizacijų veikla, renginiai ar tekstai apie esmines problemas ir jų sprendimo būdus.
Nepaisant lietaus ir žvarboko oro, dalyvauti eisenoje ar ją palaikyti susirinko apie 50 tūkstančių žmonių. Iškart po eisenos prasidėjo šokiai po atviru dangumi. Žmonės pasipylė į skirtingas senamiesčio gatveles.
Jau kelias savaites iki eisenos renginio organizatoriai ir partneriai pasiūlė gausybę renginių: vyko filmų festivalis, teatralizuoti pasirodymai, diskusijos, turai po miestą, kurių metu buvo pristatomi Briuselio istorijos paminklai, susiję su LGBT tema. Renginius organizuoti padėjo ir vietos valdžia, kuri suteikė patalpas, diskusijų dalyvius vaišino kava ir arbata, užtikrino renginio informacijos sklaidą. Vienu įspūdingiausiu įvykiu tapo miesto pagrindinės aikštės pastatų apšvietimas vaivorykštės spalvomis. Jos spinduliuose paniro ir miesto rotušė, kurioje prieš mėnesį Briuselio meras oficialiai atidarė paradui skirtus renginius.
„Tai, ką matote dabar, nebuvo pasiekta lengvai“, – priminė pažintinį turą turistams vedusi, daugelį metų LGBT teisių užtikrinimo srityje dirbanti aktyvistė. Ji pridūrė, kad bene daugiausiai pasiekti pavyko dėka praėjusio amžiaus 8-9 dešimtmečiais veikusio aktyvaus lesbiečių judėjimo. Tuo metu, susikūrus net kelioms organizacijoms, rengtos bendros akcijos, diskusijos. Anot aktyvistės, būtent tuomet buvo padėti pamatai ir 2003 metų sprendimui, kai Belgija įteisino homoseksualių žmonių santuokas, o 2006 m. ji leido homoseksualiems asmenims įsivaikinti vaikus.