Į itin keblią padėtį patenka tasai asilas, kai jam siūlomos du šieno glėbiai, bet iš skirtingų saujų. Asilas niekaip negali apsispręsti, kurį iš dviejų pasirinkti pirmąjį, kelia klausimą - o kas bus, jeigu pasirinkus kurį nors, kitas tiesiog pradings? Vienu žodžiu, asilas taip ir lieka alkanas, nes nepasirenka nei vieno. Ar nebus taip, jog šio asilo problemos kamuoja visuomenę ir meilės srityje?
Rodos, daugėja galimybių žmonėms susipažinti, bendrauti ir vystyti santykius 24 valandas per parą nepaisant atstumų, tačiau vienišių vis daugėja, santuokų mažėja, gimstamumas krenta. Facebook‘as, Twitter‘is, Skype‘as - jie veikia ne tik staliniuose kompiuteriuose, bet ir išmaniuosiuose telefonuose, kuriuos nešamės visur. Iš savo mobiliojo su Skyp‘u galima paskambinti bet kam vidurnaktį, pavyzdžiui, kai McDonalds restorane kemši burgerį. Deja, iškyla esminė problema – kam visgi paskambinti tokiu vėliu metu, nes tada galima būtų trukdyti tik draugą/draugę?
Išgąsdino mane ir itin populiarėjančio „Tinder“ kocepcija. Iš vienos pusės jis leidžia daug greičiau susipažinti, tačiau ilgalaikei perspektyvoj - tai dar vienas smūgis stabiliems santykiams ir įpareigojančių santykių institucijai. Jo tikrieji sukūrimo tikslai - atskira tematika: taip, jis buvo skirtas vienkartinių nuotykių ieškotojams, tačiau visgi jis tapo, kuo tapo - antros pusės paieškos platforma. Gi Facebook kūrėjų pirminiai tikslai irgi buvo ne tokie, kokius turime dabar.
Kiekviena nauja galimybė iš tiesų sumažina bendrą realizuotų galimybių skaičių. Kuo didesnį pasirinkimų skaičių turime, tuo sunkiau išsirinkti ir baigiasi kaip tam asilui. Dar daugiau dėl didelio galimybių skaičiaus atsiranda savotiškas saugumo jausmas: mums atrodo, kad kai tiek aplinkui pasirinkimo būdų, tai vis tiek kažkokiu būdu mums viską pavyks kažką pasirinkti ir turėti.
Deja, šitas saugumo jausmas yra klaidinantis, ir apgaulingas, nes jis atima iš mūsų pasirinkimų realizacijas. Pats pasirinkimas turi realią vertę tik tada, kai jau pasirenkama, o ne kai jis egzistuoja dar ne pasirinkus. Kiekvienas Facebook‘o „palaikinimimas“ ar „Tinder“ naujas pripažinimas yra didelis paskatinimas mūsų savivertei, tačiau smūgis pasirinkimo įgyvendinimui. Kodėl aš turėčiau rinktis misterį A, kai man siūlosi ir misteris B, ir misteris C, o galiausiai liekama ir be misterio B ir C, ir be A.
Po „Tinder“ visgi laukiu nesulaukiu tokios platformos, kuri ne tik išplės mūsų galimybes, o susiaurins jas. Netgi geniali būti idėja sukurti tokią programėlę, kuri sumestų du žmones į santykius ir priverstų juos ten būti, kitaip tariant apribotų naujus pasirinkimus. Štai gal tada žmonės pradės ieškoti tikrųjų ryšių ir kažką kurti. Ne veltui juk išsivysto tikros jausmų audros ir meilės romanai tarp dviejų žmonių atsidūrusių negyvenamoje saloje - jie paprasčiausiai neturi daugiau pasirinkimo.
Pabaigai papasakosiu vieną istoriją: buvo toks vienas itin geras šokėjas, kuris mėgdavo lankytis klubuose. Jis iš karto pastebėjo, kad viena mergina visai nejaučia ritmo, kita iš vis nemoka jokių žingsnelių, dar trečia nesileidžia vedama partnerio. Kaip jam būtų pasibaigęs vakaras, jeigu jis būtų nurašęs visas kaip netinkamas, nes jos visiškai nemokėjo normaliai šokti, o tik maivytis?
Ko gero, jis būtų ir išėjęs su dideliu pasirinkimų skaičiumi, tačiau nei vienu realizuotu - nebūtų visai pašokęs tą vakarą. Visgi jis nusprendė pasirinkti kažkurią ir bandyti suderinti savo šokį su jos maivymusi, kol galų gale visa tai pavirto tikru šokiu. Ir viso to esmė buvo ne ta, kad jis pasirinko tinkamą ar netinkamą, jis galėjo pasirinkti bet kurią iš tų trijų, esmė buvo, kad jis pasirinko.
Laimi tie, kurie suranda, o ne tie, kurie ieško. Gero pasirinkimo, o ne rinkimosi.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
