Susipažinkite, tai – Liusi iš Nemenčinės. Mažiau nei prieš mėnesį jai buvo įvykdyta žiauri egzekucija, kurios iniciatorius – pats šeimininkas. Kad būtų drąsiau, ir kad neatrodytų per mažai, pramogai pasikvietė dar ir kelis draugus. Kai viską pabaigė, kai jo augintinė Liusi neberodė jokių gyvybės ženklų, įkišo į šiukšlių maišą ir paliko. Viskas...
Būtų viskas pasibaigę jei Liusi nebūtų atgavusi sąmonės ir supratusi, kad ji dar gyva! O kol šuo gyvas, jis siekia vienintelio – pelnyti žmogaus palankumą. Kaip manote, ką darė Liusi? Taip... Ji paršliaužė prie namų. Tada egzekucijos iškamuotą Liusytę pamatė kaimynai. Kelias savaites tyliai ją slaugė kaip mokėjo. Turbūt kyla klausimas, kodėl nebėgo aiškintis, kodėl nerašė pareiškimo į policiją? Dėl elementarios baimės: Liusi šeimininkas jau „atsėdėjęs“ už žmogžudystę. O kas išdrįs kišti koją žmogui, kuris jau įrodė, kad kito gyvybė jam nieko verta? Kas apsaugos liudininkus nuo galimo keršto? Niekas. Todėl ir liudininkų nėra. Tik Liusės nemeluojantis žvilgsnis, kad įvyko nepataisoma, kad ji – jau ne ta pati Liusi.
Apžiūrėta veterinarų, kalytė buvo atvežta į Tautmilės prieglaudėlę. Kaukolės pakitimai, pažeista akis, sumuštas ir galimai išnarintas žandikaulis – tai tik dalis pažeidimų, kuriuos kol kas pavyko nustatyti. Taip pat žinoma, kad prieš egzekuciją Liusi buvo nėščia... Ar įvyko persileidimas, ar neprasidėjo gimdos uždegimas, tą parodytų tik echoskopija. Akivaizdu, kad dėl lemtingo įvykio kalytė išgyvena didelę moralinę traumą. Tiesą sakant, ji yra visiškai palaužta, nevaikšto (nors teoriškai tą gali daryti), nesituština, vangiai reaguoja į viską, kas vyksta aplink. Tarsi kažkuria prasme ji vis dar būtų tamsoje, suvyniota tame šiukšlių maiše, iš kurio niekaip neranda išėjimo... Ir nežino, kaip pradėti gyvenimą iš naujo. Na, kaip? Kaip? Tarsi ji klaustų, bet negalėtų išgirsti atsakymo. Padėkime jai.
Liusi labai sunku. Ji nerodo nieko – nei baimės, nei agresijos (nors nešiok ant rankų), nei džiaugsmo. Užgniaužė savo emocijas ir elgiasi taip, lyg jos čia nebūtų, tik tarpais, pamačiusi žmogų, lyg tvardydamasi, nevalingai suvizgina uodegytę ir sužiba akys, kurios tuoj pat vėl užgęsta ir Liusi vėl lieka pati su savim.
Šiuo metu Liusi reikalinga nuodugni veterinaro apžiūra, echoskopija, gali būti, kad teks tvirtinti žandikaulį, nes dėl pažeidimų ji negali kramtyti sauso maisto (nors jai vos 4-5 metai). Visa tai brangiai kainuos, o prieglaudėlės „piniginė“ praktiškai tuščia, todėl mums labai reikalinga Jūsų pagalba judėti į priekį ir suteikti Liusei visapusišką priežiūrą.
Jei tik galite prisidėti, paaukoti galite į „Tautmilės globos“ sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodydami „Liusytei“.
Iš anksto dėkojame visiems, kuriuos palies ši istorija. Dėl Liusės skambinti Tautmilei tel. 8 650 71786 (Vilnius).