Retas verslininkas, turintis reikalų su minios aptarnavimu, verčiasi be apsaugos. Minią, kaip ir avių bandą, reikia, kad kas prižiūrėtų, pasaugotų, atbaidytų vilkus. Bet kai kalba eina apie didesnį žmonių skaičių, nei susirenka Giulijos koncerte ir didesnę teritoriją nei naktinis klubas, teritoriją, kurioje gyvena trys milijonai žmonių ir kurioje kuriama kariuomenė, tarnausianti tai avių bandai, tada pasigirsta daug lojimų.
Klausiama, kam ta kariuomenė, „aš turiu darbą, aš naudingesnis dirbdamas ir mokėdamas mokesčius, o ne tarnaudamas“ ir panašios nesąmonės liejasi iš šių jaunų visuomenės mecenatų. Yra dar ir tokių, kurie jau reiškia savo įsitikinimus, jie aiškina, kad jie prieš ginklus ir prieš karą, jie liaupsiną taiką, nors labiausiai jų vapenimai pasako ne daugiau, negu aš pasakyčiau, kad cukrus saldesnis už druską.
Surasti savęs vertą pasiteisinimą, kodėl nereikia tarnauti, tampa asmenine ambicija, bet tai būdinga jaunuoliams, kurie neturi ambicijų apskritai. Jie purtosi nuo minties, kad pirmą kartą gyvenime sugebėjo susirasti darbą bei tapti savarankiški, kiekvieną vakarą nusipirkti alaus ne iš tėvų kišenpinigių ir kad rytoj vietoj pigaus alaus jau reiks gerti vyšnių kompotą Ruklos valgykloje. Jiems tai – tragedija, prilygstanti bankrutavusio milijonieriaus tragedijai, kai prabangų gyvenimą reikia iškeisti į grikių košę.
Skundžiatės, kad būdami civiliais jūs daugiau padarytumėte, negu vilkėdami uniformą. Kurgi ne? Nemanau, kad jūs esate nei perspektyvūs sportininkai, mokslininkai, nei menininkai. Vienintelė pridėtinę vertę, kurią sukuriate, tai didinate skiedalų skaičių komentaruose po straipsniais ir pritraukiate tokių pat nelaimėlių srautą, kad pasijaustumėte vieningi.
Mokesčių mokėjimą laikote vogimu iš jūsų, o valdžią – nusikaltėliais. Didžiausia laimė jums, kai pardavėja suklydusi atmeta per daug grąžos. Vertinate tokius žodžius, kaip „nachaliavai" ir „papigiaja". Dėka jūsų „Darom“ akcijos dalyviai turi ką rinkti paupiuose. Jums kariuomenė yra morališkai pasenusi institucija, ir tą sakote sėdėdami Palangos kavinėje, nes čia įsidarbino jūsų draugė iš kaimo ir parūpins jums nemokamo marmalo.
Man labai gaila, kad pirmą kartą nuo to laiko, kai jūsų mama išspyrė jus iš namų, pagaliau išsivalysite organizmą nuo pigaus gėralo ir už tai nieko nemokėsite. Jūsų dalis jaunystės ir paskirto „brangaus" laiko kaina bus tikrai per maža.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Esate sąraše? Pirmajame šimtuke? Manote, kad tikrai teks tarnauti šauktinių kariuomenėje? Prašome Jūsų – pasidalinkite mintimis apie tai, kaip dabar pasikeis šauktinių gyvenimas. O gal žinote tų, kurie džiaugiasi patekę į sąrašus? Pasidalinkite! Jūsų minčių laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt arba žemiau: