Darbo santykių revoliucijos kūrėjas: namas svyra į vieną pusę

Darbo santykiai yra vienas iš Lietuvos skaudulių ir reikia išoperuoti tai, kas trukdo šaliai augti, tvirtina naująjį Darbo kodeksą rengusios darbo grupės vadovas profesorius Tomas Davulis.

Jis dar kartą pabrėžė manantis, kad išmokos atleidžiamiems darbuotojams, priklausančios nuo stažo, yra ydingos ir reikia jų atsisakyti. Su tuo nesutinka profesinės sąjungos, dėl šios nuostatos kyla daugiausiai diskusijų Trišalėje taryboje. 

Šiuo metu išeitinė išmoka gali būti 1-6 mėnesių atlyginimų dydžio, o naujajame projekte siūloma visiems mokėti vieno mėnesio išeitinę išmoką.

„Šis kodeksas yra darytas darbo grupėje, pastatytas namelis buvo daugiau mažiau tiesus, dabar iš jo traukiamos plytos ir namelis svyra į vieną pusę. Jeigu bus per daug ištraukta plytų, tada šito namo nebus. Reikia taip traukyti plytas, kad namas stovėtų tiesiai“, - asociacijos „American Chamber of Commerce“ diskusijoje „Ar naujasis Darbo Kodeksas pastatys Lietuvos ekonomiką ant kojų?“ sakė jis.

Diskusijoje T. Davulis teigė, kad naujajame Darbo kodekso projekte esminės yra septynios dimensijos: darbo santykių lankstumas, kolektyvinių sutarčių ir darbuotojų dalyvavimo stiprinimas, lengvatos mikroįmonėms ir mažoms įmonėms, biurokratinės naštos mažinimas, mokymasis visą gyvenimą ir šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimas ir lyčių lygybė ir nediskriminavimas.

Darbo kodekse siūloma numatyti daugiau darbo sutarčių rūšių. Pavyzdžiui, darbinio mokymo sutartis, pameistrystės darbo sutartis, nenustatytos apimties darbo sutartis (siūloma 8 valandų per mėnesį), projektinio darbo sutartis, darbo vietos dalijimosi sutartis, darbo keliems darbdaviams sutartis.

Taip pat siūloma leisti sudaryti daugiau terminuotų sutarčių, nustatyti lankstų darbo laiką, lankstesnį viršvalandžių reguliavimą, pavyzdžiui, nustatoma, kad darbuotojas gali dirbti tiek valandų, kad per parą jam liktų mažiausiai 11 valandų poilsiui nustatant maksimalų 60 valandų per savaitę darbo laiką, taip pat mažesnes atleidimo iš darbo sąnaudas darbdaviui ir trumpesnius įspėjimo terminus. 

Šiuo metu galioja 40 valandų per savaitę darbo laikas, o su viršvalandžiais ji negali viršyti 48 valandų.

„Taip atleidimo kaštai yra dideli, reikia juos keisti. Tarptautiniame konkurencingumo reitinge jie yra matomi. (...) Filosofinis klausimas, kam reikalinga išeitinė išmoka, kai darbuotojas iš karto suranda darbą“, - diskusijoje kalbėjo T. Davulis.

Jo nuomone, išmokos priklausomybė nuo stažo atleidžiant darbuotoją yra ydinga ir reikia jos atsisakyti.

Taip pat naujajame Darbo kodekse mažoms įmonėms iki 10 darbuotojų siūloma leisti taikyti trumpesnius – 2 savaičių - įspėjimo terminus atleidžiant darbuotojus ir ilgesnį iki šešių mėnesių bandomąjį laikotarpį naujiems darbuotojams.

Kai kurie diskusijoje dalyvavę darbdaviai kėlė klausimą dėl planų naujajame Darbo kodekse numatyti viešą darbuotojų kategorijų vidutinį atlyginimų skelbimą, jeigu įmonėje dirba daugiau nei 50 darbuotojų. T. Davulis pripažino, kad šis klausimas kelia daug diskusijų ir dar neaišku, kaip dėl jo bus nuspręsta Trišalėje taryboje.

„Vadinasi, Darbo kodeksas yra labai geras, jeigu nepatinka nei profsąjungoms, nei darbdaviams", - į kritiką reagavo darbo grupės vadovas, pridūręs, kad šia nuostata siekiama didinti atlyginimų lygį šalyje.

Šiuo metu naujasis Darbo kodekso projektas svarstomas Trišalėje taryboje, vėliau jis turėtų keliauti į Vyriausybę ir Seimą.

Antradienį buvo sutarta dėl įspėjimo termino prieš atleidžiant iš darbo trumpinimo nuo dviejų mėnesių iki vieno visiems darbuotojams paliekant ilgesnį terminą neįgaliesiems, priešpensinio amžiaus žmonėms ir vaikus auginantiems tėvams.