Bendravimas yra būtinas bet kokiems santykiams: darbo ar romantiškiems, draugiškiems ar šeimyniniams. Tačiau komunikavimas su vaikais turi papildomų iššūkių. Mat vaikai dar tik mokosi ir tobulina šiuos savo sugebėjimus, tad ne visuomet žino tinkamus žodžius savo jausmams išreikšti ar tai, kokias emocijas jaučia. Todėl turite būti kantrūs ir užtikrinti, kad abipusė komunikacija būtų efektyvi.
Perpraskite jų bendravimo stilių
Yra skirtingų komunikacijos stilių: kategoriškas, agresyvus, pasyviai agresyvus, nuolankus ir manipuliacinis. Kiekvienas stilius yra ne būtinai geresnis ar blogesnis nei kitas. Tačiau labai naudinga žinoti, kaip juos visus panaudoti.
Jei jūs perprasite savo vaiko komunikavimo stilių, jį suprasti bus kur kas paprasčiau. Pavyzdžiui, tie, kurie yra linkę būti sarkastiški, naudoja pasyviai agresyvią komunikacijos formą. Laiku tai supratę, išvengsite nemažai konfliktų, nes tiesiog išmoksite nepriimti to asmeniškai.
Kita vertus, komunikuojant su vaikais labai tinkamas posakis: „Kaip šauksi, taip atsilieps“. Reiktų suprasti, kad vaikai atsako į tai, kaip jūs su jais bendraujate.
Natūralu, kad tėvai kartais panaudoja ir agresyvią komunikaciją. Kai vaikai nuliūdina jus, paprastai pirmiausia reakcija - pakeltas tonas ir komandos. Deja, tačiau toks būdas daugeliu atvejų nėra efektyvus. Reikia nebijoti suklysti ir išbandyti skirtingas komunikacijos formas, kad pamatytumėte kas jūsų šeimai geriausia. Idealiausias variantas, jei sugebėtumėte ieškoti kompromisų ir susitarti.
Uždari ir atviri klausimai
Bet kas, dirbantis verslo sektoriuje, turbūt sužino, kad atviri klausimai yra paprastai geriausia komunikaciją skatinanti forma. Deja, tačiau su vaikais taip yra ne visuomet. Jei klausite mažo vaiko: „Kodėl esi liūdnas?“, jis gali ne visiškai suprasti klausimo esmę arba ne visuomet gali žinoti atsakymą.
Tad galbūt pradėti pokalbį nuo atviro klausimo ir verta, tačiau nesulaukus atsakymo, vertėtų pereiti prie uždarų klausimų, skatinančių atsakyti tik „taip“ arba „ne“. Galbūt nenuskambės įtikimai, tačiau net tokie klausimai gali iššaukti ir kitokį atsakymą, diskusiją apie kilusią problemą. Tiesa, nepersistenkite ir klausinėjimo nepaverskite tardymu.
Mokykite juos pažinti emocijas
Emocijas sunku suprasti. Kartais tai tampa neįveikiama užduotimi suaugusiesiems, tad ko tikėtis iš vaikų. Tėvai turėtų pasirūpinti savo vaikų „emociniu raštingumu“. Mokykite savo atžalas pažinti patiriamas emocijas. Jei vaikas yra piktas, pavyzdžiui, dėl brolio ar sesers iškrėstos šunybės, pasikalbėkite ir paprašykite apibūdinti, ką šis jaučia.
Identifikavus pykčio jausmą, reikėtų padėti vaikui su juo tinkamai susidoroti. Ta pati taisyklė yra tinkama ir liūdesiui, baimei ar laimei. Mokydamiesi pažinti emocijas vaikai labiau savimi pasitikės ir bus užtikrinti, kad mokės save sukontroliuoti įvairiose gyvenimiškose situacijose.
Būkite pavyzdys
Vaikai savo elgsenos modelį konstruoja stebėdami aplinkinį pasaulį. O geri komunikacijos įgūdžiai prasideda namuose. Jei būsite linkę dažnai šaukti, jūsų vaikai tai įtrauks į savo bendravimą. Jei jūs išreikšite savo emocijas žodžiais, o ne fiziškai, jūsų vaikai elgsis taip pat. Todėl namuose pirmiausia nereikėtų bijoti kalbėti apie emocijas.
Kai turite problemą, susijusią su kitu žmogumi, reikėtų su juo pasikalbėti. Ne dėl to, kad siekiate išlieti pyktį ar įtūžį, bet todėl, kad paskatintumėte diskusiją ir problemos sprendimą. Pats geriausias pavyzdys, kai tėvai kalbasi apie tai, kas jiems neduoda ramybės. Net jei tai yra liūdesys ar skausmas.
Lygiai taip pat tėvams nereikėtų nuo vaikų slėpti ir romantiškų akimirkų. Leiskite jiems matyti jus besibučiuojant ir suprasti, kad jausmų išraiška stiprina jūsų šeimą ir ryšius tarp žmonių. Nepaisant kelių smulkių nesutarimų, kurie taip pat yra normali šeimos gyvenimo dalis.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
