Tai jis sako išgirdęs ir iš buvusio Vokietijos kanclerio Helmuto Kohlio patarėjo, ir iš paskutinio sovietų lyderio Michailo Gorbačiovo lūpų.

„Praėjusią savaitę aš buvau renginyje, jame dalyvavo labai daug dalyvių, kurie kalbėjo apie NATO ateitį. Ir buvo vienas dalyvis, kuris perpasakojo V. Putino naratyvą. V. Putinas visuomet pasakoja, kad iš vokiečių pusės, iš Vokietijos kanclerio lūpų buvo pažadas neplėsti NATO. Aš paklausiau H. Kohlio asmeninio patarėjo, kuris dalyvavo visuose susitikimuose per Vokietijos suvienijimo procesą. Aš paklausiau jo: „Tai ką jūs padarėt? Pažadėjot neplėsti NATO?“ Jis atsakė: „Negi jūs rimtai? Mes niekad to nepadarėme, niekada“. Taigi nebuvo jokio pažado iš Vokietijos pusės neplėsti NATO. Šio patarėjo teigimu, tuo metu niekas net neįsivaizdavo, kad SSRS žlugs“, - Mykolo Romerio universitete vykusioje diskusijoje apie NATO teigė K.A. Lamersas.
Karlas A. Lamersas

Vokietija buvo suvienyta 1990 m., praėjus apytiksliai metams po Berlyno sienos žlugimo. Tuo metu Sovietų Sąjungos žlugimas siejamas su nepavykusiu puču Maskvoje 1991 m. rugpjūčio mėnesį.

H. Kohlis, kuris kanclerio pareigas ėjo nuo 1982 m. iki 1998 m., vadinamas šalies suvienijimo architektu.

„Antras argumentas ateina iš M. Gorbačiovo, buvusio SSRS lyderio. Kai praėjusiais metais jis lankėsi Vokietijoje, jo klausė: „Pone prezidente, ar H. Kohlis arba bet kas kitas iš Vokietijos pusės pažadėjo jums neplėsti NATO?“ Jis atsakė: „Ne, niekas to nežadėjo“. Manau, kad kad tai du argumentai prieš V. Putino konstruojamą naratyvą, esą vokiečiai pažadėjo jiems neplėsti NATO“, - sakė Vokietijos Bundestago atstovas.

Paradoksas: tapome saugesni dėl Rusijos agresijos

K.A. Lamersas viešėjo Mykolo Romerio universitete surengtoje diskusijoje „NATO po Velso vadovų susitikimo: Šiaurės Atlanto Santarvė ir Krymo aneksijos iššūkis“. Joje taip pat dalyvavo konservatorių Seimo narė Rasa Juknevičienė, Seimo vicepirmininkas, socialdemokratas Gediminas Kirkilas bei Rytų Europos studijų centro analitikas Linas Kojala.

Kalbėdamas apie V. Putino konstruojamą naratyvą apie neva Vokietijos duotą pažadą dėl NATO nesiplėtimo, K.A. Lamersas reagavo į L. Kojalos komentarą.

L. Kojala pabrėžė, kad Rusijos karas prieš Ukrainą turi paradoksalias pasekmes. Jo teigimu, pirmą kartą po Šaltojo karo pabaigos Vakarai suvokė NATO egzistavimo prasmę, todėl Lietuva iš esmės šiuo metu yra saugiausia per visą savo istoriją. 

„Kai NATO plėtėsi į Rytus 2004 m., mes gavome saugumo garantijas tais metais. Buvo suteikta politinė garantija, kad mums tapus NATO nariais mes būsime ginami, jei to prireiks. Tačiau praktiniu lygmeniu tuo metu buvo įgyvendinta ne viskas. Kai mes kalbame apie NATO ir Rusiją, pastaroji visuomet pabrėžia, esą NATO, JAV ar Vakarai buvo pažadėję neplėsti NATO į Rytų pusę po Sovietų Sąjungos žlugimo“, - sakė L. Kojala.

Analitikas pabrėžė, kad toks Rusijos pusės nuolatos ištraukiamas Vakarų „pažadas“ nėra niekur fiksuotas, bet praktiniu lygmeniu buvo tam tikro dviprasmiškumo: įstojusios į NATO Baltijos šalys turėjo politines, bet ne praktinio lygmens saugumo garantijas: nebuvo gynybos planų, nebuvo karinės infrastruktūros gynybai.

„Tai akivaizdžiai pasikeitė per Ukrainos krizę. Pasikeitė požiūris į Rusiją“, - teigė L. Kojala, priminęs, kad savo laiku Vokietijos kancleris Gerhardas Schröderis netgi susitarė su Rusija dėl Šiaurės srauto dujotiekio po Baltijos jūra, bet dabar tai atrodo neįsivaizduojama.
Linas Kojala

Pasak L. Kojalos, pasikeitė ir kiti dalykai. Jo teigimu, iki Rusijos karo prieš Ukrainą Europoje tarsi tvyrojo Francio Fukuyamos idėja apie istorijos pabaigą: visi manė, kad nors pasaulyje esama karštų taškų, tačiau Europa jau atrodė pasiekusi taikos fazę. Tai pasikeitė, kai V. Putinas įsiveržė į Ukrainą. Europos šalys suprato, kad gynybos biudžetai negali būti mažinami, nes visuotinė taika neatėjo.

„Mes tikriausiai negalėjome įsivaizduoti, kad 2016 m. turėsime rotacines pajėgas, oro policijos misiją (o buvo diskusijų perkelti misiją į Estiją). Paminėčiau ir greitojo reagavimo pajėgas, niekas anksčiau nemanė, kad to tikrai reikia. Niekas nebūtų net įsivaizdavęs, kad NATO viduje atsiras politinė valia imtis šių priemonių. O NATO vadovavimo centrai Lietuvoje? Tai irgi sunku buvo įsivaizduoti anksčiau“, - sako L. Kojala.

Norėtų sugrįžti prie gerų santykių su Rusija

Vokietijos Bundestago atstovas pabrėžė, kad teiginiai apie kokį nors įsipareigojimą neplėsti NATO į Rytus yra viso labo netiesa ir negali būti naudojami kaip argumentas. Vis tik paklaustas apie praktinius santykius su Rusija, K.A. Lamersas pabrėžė, kad tai yra svarbu.

„Savo kalba norėjau pasakyti, kad mums reikia Rusijos. Užsienio politika turi daug aspektų, todėl ir JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry išvyko į Sočį susitikti su V. Putinu ir savo kolega Sergejumi Lavrovu. Kalbant apie Europos santykius su Rusija, mano įsitikinimu, mums reikia prieš Rusiją naudoti tvirtas sankcijas, bet ne karines priemones. Jokių karinių priemonių, bet tvirtas sankcijas. Gal V. Putinas atsibus ir pamatys, ką jis daro, yra klaida, nesėkmė“, - sakė Vokietijos Bundestago atstovas.

„Antras dalykas, kurio reikia, yra dialogas“, - sakė K.A. Lamersas, nors pripažino, kad dialogui šiuo metu sąlygos nepalankios: nėra pasitikėjimo, kurį Vakarai visaip kūrė pastaraisiais metais.

„Tačiau būtina pasakyti, kad geri santykiai tarp Rusijos ir Europos Sąjungos būtų labai vertingi ir pačiai Rusijai. Rusijai reikia gerų santykių, jai reikia Europos kuriant geresnę infrastruktūrą, reikia, kad Europa suteiktų rusų jaunimui perspektyvas švietimo srityje. Todėl bendradarbiavimas tikrai labai svarbu“, - sako Vokietijos politikas.

Klausiamas apie informacinį karą su Rusija, K.A. Lamersas sakė, kad, jo nuomone, Vakarai šiuo metu nėra pasiruošę tokiam karui.

„Mūsų požiūris toks: prieš propagandą negalima kovoti propaganda, tai ne mūsų būdas informuoti žmones. Kalbant rimtai, geriau yra kurti priemones, kaip pasiekti rusiškai kalbančius žmones šiame regione, suteikti jiems rimtą informaciją. Manau, kad žmonės pakankamai inteligentiški, kad atskirtų propagandą iš Maskvos ir normalią informaciją, kurią mes jiems suteikiame“, - sakė K.A. Lamersas.