5 didžiausi jūsų laisvalaikio gamtoje priešai: kaip su jais kovoti

Jei turite nuosavą kiemą, sodą ar bent jau sodrią veją, ant kurios tik ir planuojate greitu metu atidaryti kepsnių sezoną, puikiai žinote, kad visą malonumą gali lengvai sugadinti keli nepageidaujami svečiai – pradedant skruzdėmis, uodais ir baigiant nekaltais, tačiau daug žalos pridarančiais kurmiais. Prieš patys griebdamiesi cheminių priemonių, perskaitykite, ką sako DELFI kalbinti specialistai.

Sunkiai pagaunami kurmiai

Nors kurmiai ir sunaikina nemažai žalingų vabzdžių, jų lervų ir tuo pasitarnauja sodininkams, tačiau retas apsidžiaugs kieme pamatęs naujai išnirusią jų tvirtovę. Sode ar darže kurmis per naktį iškasa net 70 m ilgio tunelį. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos sk. vyr. specialisto Laimučio Budrio teigimu, kovoti su kurmiu tai vos ne tas pats kaip ir kova su vėjo malūnais.

„Praėjusiais metais stebėjome kurmių populiacijos gausėjimą. Nors kurmis gamtoje ir nėra priešas, tačiau tiems, kas turi kiemą, sodą ar veją, kurmis tikrai nėra laukiamiausias svečias ir jis pridaro daug nepatogumų. Dar daugiau – kovoti su juo labai sudėtinga. Nors yra šimtai būdų, tačiau nė vienas jų nėra labai efektyvus. Paskutinis šiaudas po ultragarso, cheminių preparatų, garsinio baidymo lieka spąstai, kurių šiandien yra pačių įvairiausių modifikacijų. Tačiau net su šia priemone reikia nemažai kantrybės“, - teigia L. Budrys.

Spąstų būna įvairių konstrukcijų ir sprendimų, tačiau mechaninių spąstų principas paprastas – kurmis rausdamas pajudina specialų jutiklį, jis aktyvuoja spąstų sistemą, kuri kurmį užmuša. 

L. Budrys pabrėžė, kad kurmių vargu ar išvengsite, jei jūsų kiemas ar daržas pasižymi geru dirvožemiu. Pasirodo, būtent jis ir yra saldžiausias kurmių masalas.

„Kurmį prikviečia dirvožemio sudėtis – kuo jis derlingesnis, kuo jame daugiau vabzdžių, vikšrų įvairiausių, sliekų, kuo geresnė mitybinė bazė, kuo dirvožemis minkštesnis, tuo kurmio gyvenimo sąlygos yra geresnės ir jis ten bujoja. Šiek tiek įtakos turi ir triukšmas – jei greta yra kelias, kuriuo dažnai važiuoja mašinos, arba kieme yra vėjo malūnėliai, yra tikimybė, kad kurmį taip gal ir atbaidysite, mat jo klausa jautri, tad jis gali pasitraukti kiek toliau“, - teigė Aplinkos ministerijos specialistas.

Saldžiamėgės skruzdės

Pradėjote pikniką, su pasimėgavimu valgote lėkštelę deserto, o jūsų koja viena paskui kitą jau lipa juodosios skruzdės. Nors gamtoje skruzdės ir turi savo vaidmenį, tačiau sukultūrintuose žemės plotuose jos daugiau kenkia, nei duoda naudos. Įmonės „Dezinfa“ kenkėjų kontrolės biologas Liutauras Grigaliūnas teigė, kad davę valią šiems mažiesiems vabzdžiams laisvai vaikštinėti kieme, greitai jų sulauksite ir namie.

„Veja, kiemo aplinka tiesiogiai susijusi ir su žmogaus būstu – jei mažiesiems gyviams suteikiama daug laisvės, jie pradeda migruoti ir į namus. Vejoje, po žeme gyvena skruzdėlių kolonijos, tačiau problemų daugiausiai jos sukelia tada, kai keliauja arčiau namų, lenda į būstą. Skruzdėlės pradėjo busti jau praėjusį mėnesį, kai mus lepino šilumos pliūpsniai. Šie vabzdžiai prabunda alkani, ieško maisto ir jo ieškodami migruoja po visą teritoriją. Tad su šiluma ir prasidėjo mūsų iškvietimai“, - pasakojo L. Grigaliūnas.

Specialisto teigimu, su skruzdėlėmis galima kovoti dviem būdais – arba jas išnaikintant, arba naudojant priemones, kurios jas atbaido.

„Jei žmogus turi tam tinkamų sąlygų ir nebijo naudoti stipresnę chemiją, skruzdėles galima išpurkšti bei aplink pastatą plačiai apipurkšti perimetrą, kad jos prie namo nė nesiartintų. Kartais tokia priemonė padeda ir visai vasarai. Galima tiesiog išnaikinti visą koloniją. Tačiau jei skruzdės toliau nuo pastato, žolėse, tokia stipri chemija nenaudojama – tada vėl tik apipurkšiamas plačiai būstas. Tos priemonės veikia atbaidančiai“, - aiškino biologas.

Norint sunaikinti skruzdėles, reikia naikinti motinėles. Žuvus motinėlei, išnyks ir darbinės skruzdėlės. Lietuvoje dažniausiai aptinkamos trys rūšys: juodosios, raudonosios ugninės ir faraoninės skruzdės.

Vabzdžius naikinančios medžiagos yra nuodingos, todėl jas reikia naudoti atsargiai, laikantis gamintojų nurodymų.

Kraujasiurbiai uodai

Kiti ramaus poilsio trikdytojai zvimbia ir yra ištroškę kraujo. Taip, kalbame apie uodus, kurie bet ką gebės išvesti iš kantrybės. Be to, uodų saugotis reikia ne tik dėl alerginės reakcijos, bet ir pernešamų infekcinių ligų: maliarijos, geltonosios ir dengė karštinės bei kt. L. Grigaliūno teigimu, geriausiai kovoti ne su suaugėliais uodais, o su jų lervomis.

„Kovojame ne su pačiais uodais, o su jų židiniais. Purškiame ne tuos uodus, kurie jau geba kąsti, o užkertame kelią jiems tokiems atsirasti.

Uodų patelės kažkur peržiemoja. Neretai tai būna žmogaus patalpos, rūsiai. Pavasarį jos ieško kraujo, energijos, kuri bus reikalinga poravimuisi, kiaušinėlių dėjimui. Kiaušinėliai dažniausiai padedami į stovintį, seklų vandenį. Mūsų technologija ir paremta tų dar pilnai neišsivysčiusių lervučių naikinimu. Atitinkamas preparatas išpilamas arba išpurškiamas vandens telkinio pakrantėje, taip sunaikinamos lervutės ir uodai tiesiog neišsivysto“, - aiškino įmonės „Dezinfa“ biologas.

Jo teigimu, preparatas, kuris veikia uodų lervas, yra nežalingas kitoms vandenyje gyvenančioms gyvybės formoms. Tiesa, net ir pasirūpinus, kad jūsų kieme esantis vandens telkinys išvalytas, gali kilti kitų bėdų.

„Vėjo pagalba uodai gali nukeliauti didelius atstumus ir atskristi ir iš už 10 kilometrų esančio telkinio. Net nedidelio, dekoratyvinio tvenkinuko pakanka, kad uodai galėtų veistis. Jei orai ims daugiau šilti, pakils vandens temperatūra ir tos lervutės ims vystytis. Kuo vanduo šiltesnis, tuo uodas greičiai išsivysto į suaugusį ir gebantį siurbti kraują – tai aktualiausia gegužę, birželį“, - teigė L. Grigaliūnas.

Vabzdžius galima naikinti ir cheminėmis medžiagomis purškiant uodų mėgstamus paviršius, pavyzdžiui, pavėsines, lauko terasas, stogelius.

Kvapams jautrusis kurklys

Sunku išnaikinti ir kurklius, kuriems priskiriamos tokios nuodėmės kaip nugraužtos daržovės, pažeisti sodinukai. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos sk. vyr. specialisto Laimučio Budrio teigimu, šie vabzdžiai mėgsta ir šaknis.

„Kurklys, kasdamas urvelius, gali pažeisti augalų šaknis. Tiesioginės įtakos vaismedžiams, vaiskrūmiams turi ir kirstukas, mat po žiemos jis taip pat gali apgadinti, apgraužti šaknis. Augalai dėl to gali žūti“, - perspėjo L. Budrys.

Į daržus kurkliai dažniausiai patenka kartu su mėšlu. Bloga žinia ir ta, kad šie vabzdžiai, neretai vadinami daugeliu vardų, greitai dauginasi. Štai viename jų lizde galite rasti iki kelių šimtų kiaušinių.

„Tačiau ne kartą esu sakęs, kad kovojant su šiais bei kitais nelaukiamais kiemo svečiais, cheminės priemonės yra kraštutinis pasirinkimas. Pirmoje vietoje derėtų sudaryti sąlygas, kad žmogui žalą darantis gyvis neturėtų jūsų kieme geros, palankios, kviečiančios aplinkos gyventi. Palaikykite tvarką, nušienaukite žolę, krūmokšnius – kad būtų kuo daugiau erdvės saulei. Dauguma gyvių mėgsta slėptis pavėsyje“, - ragino ministerijos atstovas.

Manoma, kad kurkliai yra jautrūs įvairiems kvapams, pavyzdžiui, chrizantemų, česnakų, kanapių, serenčių kvapo, vištų mėšlo ar net silkės. Kurklių naikinimu reikia rūpintis tiek rudenį, tiek pavasarį.

Pavojingosios erkės

Su bundančia gamta prabunda ir erkės, kurios platina įvairius susirgimus. Aktyvios jos tampa jau nuo kovo-balandžio mėnesių ir kelia pavojų iki pat rudens. Be to, savo miegojimo vietose jos geba ištverti ir pačią šalčiausią žiemą. Pasak kenkėjų kontrolės biologo Liutauro Grigaliūno, su erkėmis galima kovoti tik vienu būdu.

„Jų egzistavimas tiesiogiai susijęs su aplinkos tvarkymu. Jei veją prižiūrite gerai, kieme nėra šabakštynų, sumažėja erkės gyvenamų plotų ir taip savo valdoje erkių galima išvengti. Žinoma, jei augintinį vedžiojate už kiemo ribų, po miškus, reikia naudoti įvairias priemones, kad erkės „nesisegtų“ į jo kailį ir taip jų neparsineštumėte namo.

Specialios chemijos erkės kaip ir nėra, o purkšdami paprastą chemiją, naikinate ir viską, kas aplink auga. Tad raktas į kiemą be erkių – tvarka, aplinkos priežiūra“, - patarė specialistas.

Kadangi erkės mėgsta drėgmę ir šilumą, jos ažniausiai aptinkamos tankiuose lapuočių jaunuolynuose, miškų proskynose, krūmynuose bei aukštoje žolėje.