Grįžus į darbą, pasipylė visų supermamų priekaištai, kad esu neatsakinga, kad vagiu iš vaiko vaikystę, kad ir šiaip esu karjeristė kažkokia, juk nieko netrūksta, galiu sėdėti namuose. Taip, galiu, bet ar noriu? Ar man reikia užsidaryti namuose su vaiku ir tapti ta pilka namų šeimininke? Ar aš turiu visą save paaukoti vaikui? Ar mano vyrui malonu matyti iš nuovargio vos kojas pavelkančią žmoną, su kuria kalbėti galima tik apie „pampersus“ ir ką vaikas valgė ar gėrė, nes visa kita yra neaktualu?
Aš nesu didvyrė. Taip, pagimdžiau be jokių nuskausminamųjų, visa tai truko 14 valandų, maitinau pati iki tų pačių 1,5 metų, bet... Juk tai mano kaip mamos pareiga. Niekas man vaiko neatnešė ir nepaliko. Mes su vyru, nutarę susilaukti vaikelio, puikiai žinojom, kaip pasikeis gyvenimas, kaip sustos viskas, kas iki šiol buvo kasdienybė, kad tas mažas žmogutis taps kasdieniu mano ir vyro palydovu, be kurio jautiesi blogai. Gal ir keista, bet tapusi mama nebesilankau supermamų puslapiuose.
Keista, nes būtent dabar reikia daug informacijos, patarimų ir patirties, tačiau keletą kartų užsukusi supratau, kad visa tai yra taip „saldžiai neskanu“. Nereikia vaidinti supermamų, nes KIEKVIENAM VAIKUI JO MAMA YRA SUPERMAMA. Su savo likusiais nuo gimdymo papildomais keliais kilogramais, nuo nemigos išvargintu akių žvilgsniu, nuo kilnojimo ir nešiojimo skaudančia nugara, bet pilna tikros meilės ir atsidavimo savo vaikui širdimi. Va, mano nuomone, tokia turi būti supermama.
Supermama, kuri tvarko namus, ruošia valgyti, dūksta su savo vaiku, neišgyvendama, kad šiandien liko neišplautas kavos puodelis ar neišlygintos kelnės, kad gal užėję kaimynai ar svečiai nepamatys namuose idealios tvarkos, bet supermamos namuose ras trykštantį džiaugsmu mažylį.
Supermama turi pirmiausia būti moteris, nepamiršdama, kad ji turi rūpintis ne kaip čia valgyti salotos lapus, kad kuo greičiau nukristų tie kilogramai, likę po gimdymo, o rūpintis sveikata, nes jai reikia tiesiog padėti užaugti vaikui. Visoms visoms mamytėms, kurios yra gražiai apvalios, pervargusios, kartais piktos ir iš bejėgiškumo, nuo ašarų išvargintomis akimis linkiu nepamiršti, kad jūs esate supermama.
Jūs savo mažiausiam žmogiukui esat pati gražiausia, geriausia ir tobuliausia. Tegul mažylių krykštavimas ir namuose kylantis triukšmas būna pati gražiausia muzika. Būkite laimingos ir mylėkite save.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite pasidalinti savo nuomone ar patirtimi? Jūsų istorijų ir nuomonių laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Mama“ arba žemiau: