Jeigu šis rašinėlis – DELFI provokacija, tai tikrai vykusi. Nors pačiai juokinga, negaliu susilaikyti ir nereaguoti į pasimėtymus tokiais paaugliškai nebrandžiais pasamprotavimais.
Moteris, gimdanti vaiką, turėtų būti išaugusi iš paauglystės bent jau chronologiniu amžiumi. Pati pagimdžiau keturis vaikus. Nei dėl vieno iš nieko, o juo labiau – iš visos visuomenės – nejaučiau spaudimo auginti vienaip ar kitaip. Taip, straipsnių su visokiais patarimais ir pamąstymais – apstu. Bet suaugęs žmogus tuo ir skiriasi nuo vaiko, kad atsirenka, kas iš rekomendacijų jam tinka, o kas ne, kokį požiūrį jis/ji nori ir gali priimti, o kas jam yra nepriimtina.
Taip pat ir pats sprendžia, koks vaiko auginimo, maitinimo, migdymo, dienos režimo formavimo, rengimo ir t.t. stilius jam/jai priimtinas, o koks ne. Panašu, kad autorei pirmiausia reikėtų pakeisti savo nuostatą priimti viską, kas rašoma, komentuojama, patariama ar rekomenduojama „už gryną pinigą“. Ir klausti šiuo atveju reikėtų ne vaistininko ar specialisto, bet visų pirma savęs – o kaip noriu, kaip jaučiu aš? Ir leisti sau norėti, jausti, elgtis pagal save, pagal savo nuomonę. Tada neatrodys, kad kas nors ką nors tau primeta.
Man gaila vaikų, kurių mamos susirūpinusios savimi ir savo karjera, nes nori turėti „savo gyvenimą“, nebemato vaikų, vaikai nemato mamų. Jei jau „pasidarei“ vaiką, esi už jį kaip būtybę atsakinga. Pasikvietei jį į šį gyvenimą, jausk atsakomybę už tai, ką jam duodi ir ko ne, už tai, ką jis šiame gyvenime gaus, o ko jam trūks. O ko mūsų vaikui reikia, sprendžiame kiekviena pati – pagal savo žinias, patirtį, norą realizuoti save ar būti realizuotai, savo egoizmo/altruizmo laipsnį.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite pasidalinti savo nuomone ar patirtimi? Jūsų istorijų ir nuomonių laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Mama“ arba žemiau: