Jautienoje gausu nepakeičiamų aminorūgščių, o porcija (200 g jautienos) gali pakeisti visą litrą pieno. Jautiena teigiamai veikia virškinimo sistemą ir žarnyną, neutralizuoja dirginančius fermentus, kurių yra skrandžio sultyse, normalizuoja rūgštingumą. Riebalų šioje mėsoje mažiau nei vištienoje: 100 g jautienos yra 218 kcal.
Tam tikroms žmonių grupėms raudonos mėsos vartojimas itin svarbus, nes jie turi didesnę anemijos riziką: kūdikiai, mergaitės, vaisingo amžiaus moterys, kai kurie suaugę žmonės, vyresni nei šešiasdešimt penkerių metų senjorai. Jautienoje gausu organizmui reikiamų B grupės ir kt. vitaminų, cinko ir geležies - ypač moters organizmui vertingų mineralų.
Specialistai rekomenduoja keturiasdešimtmečiams ir vyresniems vyrams nors retkarčiais suvalgyti jautienos patiekalų. Mat jų valgant, kraujyje daugėja vyriškojo hormono testosterono, gerinančio potenciją.
Pataria dietologė Kristina Jasmontienė
Jautiena – puikus baltymų šaltinis. Visuomet kalbant apie vegetarizmo naudą ir žalą akcentuojama, kad vegetarai negauna pakankamai gyvulinės kilmės geležies su maistu. Ypač tiems, kurie serga geležies deficito anemija, gydytojai pataria valgyti jautieną. Ji nurodoma kaip daugiau geležies turtinga mėsa lyginant su kitomis mėsos rūšimis.
Jautiena taip pat mažiau kaloringa, neriebi, turi mažiau cholesterolio, nei, pavyzdžiui, veršiena. Tad turintiems problemų dėl padidėjusio cholesterolio kiekio kraujyje reikėtų rinktis jautieną.
Kadangi geležis geriausiai pasisavinama, kai vartojama su produktais, turtingais vitamino C, tad jautieną geriausia valgyti su šviežiomis daržovėmis. Geležies turintys produktai neturėtų būti vartojami su kava ar arbata. Jautiena taip pat turėtų būti teisingai ruošiama: kepta kepsninėje ar orkaitėje, troškinta.
Sveikam žmogui kartą per savaitę valgant jautieną būtų patenkinti visi organizmo poreikiai dėl geležies gavimo.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
