Ieškodamas naujų profesinių iššūkių, ėmiau „vartyti“ skelbimus populiariausiuose įdarbinimo puslapiuose, ieškodamas darbo Kaune. Ir galiu pasakyti, kad pirminis pozityvumas po poros savaičių išgaravo, o štai jau kelintas mėnuo ir rinktis nėra iš ko! Ne vienos įmonės skelbimas, vos dingęs iš skelbimų, po mėnesio vėl atsiranda ir ieško darbuotojų tai pačiai pozicijai.
Patikrinus įmonių (ir kalbu ne apie prekybines) darbuotojų kaitą internete, kreivė kas mėnesį šokinėja aukštyn/žemyn. Juk negali būti, kad visi kandidatai būtų vienodai blogi, kad kas mėnesį reiktų juos „išdarbinti“. Kai kurie iš aprašymo priimtini ir reikalavimus atitinkantys darbo pasiūlymai labai nudžiugina, tačiau pamačius siūlomus atlyginimus, sprendimas būna labai greitas.
Ieškomas vyr. buhalteris dažnam skelbime vertinamas 350 – 500 EUR, neatskaičius mokesčių už pilną darbo dieną (nenustebčiau, jei ir neapmokamus viršvalandžius, kaip teko girdėti ir iš pačių darbdavių lūpų)! Galimybių papildomam darbui nebelieka.
Kyla klausimas, kodėl žmogus, turintis aukštąjį išsilavinimą, išmanantis LR įstatymus, žinantis finansų sričiai privalomus standartus, turintis patirtį ir norą save realizuoti srityje, kurią puikiai išmano, turėtų tenkintis tokiais skatikais? Ar tai apskaitos įmonių įtaka? Juk ten buhalterijos paslaugos siūlomos „nuo 99,- EUR/mėn.“, o gal tai kažkoks specifinis lietuvių bruožas, nes užsienio kapitalo įmonės siūlo daug priimtinesnius atlyginimus (matyt, atsižvelgiant į savo šalių įkainius, kur finansininkai yra labai vertinami).
Esu matęs, kokią buhalteriją kai kurios įmonės „sutvarko“ už kelis euriukus, bet kitas buhalteris, gavęs tokią įmonę, dar ne vieną mėnesį taiso jų palikimą. Aišku, nereikia stebėtis: kas pigu, negali būti kokybiška, o Lietuvoje vadovai taupo pirmiausiai tam, kas neuždirba jiems tiesioginių pajamų, tik nesusimąsto, kad būtent ši pozicija yra tarpininkas tarp įmonės ir valstybės, o nekokybiškas darbas gali labai skaudžiai kainuoti vėliau, kai įmonė bus tikrinama.
Ne per seniausiai išgirdome apie darbo kodekso pataisas, naujas, neva lankstesnes darbuotojo ir darbdavio santykių galimybes. Kiek teko skaityti, pataisos buvo ruošiamos atsižvelgiant ir į užsienio valstybių taikomus modelius. Ar mokslininkai taip pat atsižvelgė ir į darbdavių mentalitetą? Europinius atlyginimus ir nuo jų priklausančias išmokas?
Susidaro vaizdas, kad mes labai orientuojamės į galinguosius, nepasverdami savo aplinkos, tradicijų, nelankstumo, netolerancijos ir kitų būtent lietuviams būdingų būdo bruožų. Aš asmeniškai nebūčiau prieš Darbo kodekso pataisas, jei turėčiau patikimą vadovą, kuris nesistengtų išnaudoti pavaldinių ir gerbtų juos. Deja, situacija yra visiškai kitokia, o mokslininkai, ruošę pataisas, veikiausiai niekad nebuvo dalyvavę darbo paieškose tarp lietuvių kapitalo įmonių.
Tad kaip jums atrodo, ar Lietuvoje trūksta kvalifikuotų darbuotojų, ar darbdavių, kurie įvertintų specialisto gebėjimus, gerbtų jį kaip asmenybę, laikytų jį lygiu sau ir galiausiai įpirktų darbuotoją už pinigus, kurie užtikrintų patogų gyvenimą, o ne išlikimą „nuo mėnesio iki mėnesio“?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite pasidalinti savo nuomone ir mintimis? Tai galite padaryti žemiau arba el.paštu pilieciai@delfi.lt: