Mergaitė pradėjo kalbėti
Kartą per savaitę – taip dažnai Kaniterapijos pagalbos centro darbuotojai kartu su augintiniais vyksta į Kauno klinikų vaikų onkologijos skyrių, kuriame jų išskėstomis rankomis laukia tiek sergantys ligoniai, tiek jų artimieji ir medicinos atstovai.
Centro prezidentės Ivetos Šikšniuvienės teigimu, būna atvejų, kada terapiniai susitikimai baigiasi tėvų ir kitų žmonių džiaugsmo ašaromis.
Kad ši procedūra gali padėti, niekas nesiginčija. Buvo atvejis, kai
meilė tokiam šuniui onkologine liga sergančiai mergaitei grąžino kalbos
dovaną.
„Kaniterapija daro stebuklus. Dešimties metų mergaitė po galvos operacijos nekalbėjo ir labai mažai reaguodavo, dabar ji ir šypsosi, ir kalbėti pradėjo. Jos ištarti žodžiai buvo kas savaitę su mumis atvykstančių šunų vardai“, – DELFI pasakojo pašnekovė.
Mergaitės tėvai netvėrė džiaugsmu, kai išvydo savo dukrą, tariančią pirmuosius skiemenis.
Pasak I. Šikšniuvienės, su kiekvienu žmogumi užsiėmimai yra labai individualūs. Pavyzdžiui, su minėta ligone iš pradžių buvo atidžiai stebima, kaip ji prisileidžia šunį, ar nebijo. Mergaitė jį glostė, vėliau šukavo, rišo jo plaukuose kaspinus. Būtina paminėti, kad ligonei buvo atvežta bobteilo veislės kalytė. Ekspertės teigimu, ypač svarbu, kad per kaniterapijos užsiėmimus nebūtų monotonijos.
Tinka visų veislės šunys
Pašnekovė pateikė dar vieną atvejį. Viena serganti mergaitė buvo visiškai nusilpusi, nepasikeldavo net iš lovos, jai atsigauti padėjo užsiėmimai su bulterjero veislės šuniu.
„Sakoma, kad šie šunys nėra tinkami kaniterpijai, tačiau kaip tik dera organizuoti užsiėmimus su jais, nes jie yra ištvermingi. Apskritai, noriu paminėti, kad nėra šuns veislės, kuri netiktų kaniterapijai, tiesiog svarbiausia yra jo psichologinė būsena ir ryšys su šeimininku“, – DELFI pasakojo moteris.
Kaniterapijos pagalbos centro prezidentė pasakojo, kad užsiėmimams gali būti tinkami ir šunys, paimti iš prieglaudos. Tiesa, būtina, kad to jo būtų mokoma nuo mažens – pirmų augintinio mėnesių.
„Toks šuo turi būti pripratęs ir gyvenęs su šeimininku bent jau du metus. Tada, tikėtina, jo ir šeimininko ryšys bus stiprus ir jie atitinkamais pratimais padės kitiems“, – teigė pašnekovė.
Teikia psichologinę naudą
I. Šikšniuvienė tikino, kad kaniterapijai parengti šunys yra unikalūs. „Tokie augintiniai žmonėms suteikia daug džiaugsmo, švelnumo. Taip, galima kasdien mankštintis ir tai yra gerai, bet visiškai kitaip yra tą daryti su šunimi, kuris gydo jus dvasiškai“, – kalbėjo moteris.
Ekspertė teigė, kad minėti terapiniai susitikimai vyksta ir vaikų globos namuose, kuriuose auklėtiniai visada jų labai laukia.
„Kaniterapija teikia didelę emocinę naudą. Vaikai nesijaučia tokie vieniši, jie laukia mūsų. Pedagogai minėjo, kad vėliau jie dar klausinėja, ieško informacijos apie šunų veisles, bruožus, skaito, o tai, mano nuomone yra labai svarbu“, – pasakojo pašnekovė.
Apie kaniterapijos užsiėmimų psichologinę naudą DELFI pasakojo ir SOS Vaikų kaimo vyriausioji socialinė darbuotoja Skaistė Grudzinskaitė. Mergina minėjo, kad jų kaimo vaikams užsiėmimai vyksta jau antrus metus. Viena iš jų yra šeimos terapija, kuri vyksta dalyvaujant visiems kartu: namelio vaikams ir SOS Vaikų kaimo mamoms.
„Tai yra laikas, kada visi būna kartu, stebi šunis, kalba, diskutuoja, tai suartina vaikus su SOS vaikų kaimo mamomis ir kitais“, – teigė SOS Vaikų kaimo atstovė.
Pašnekovė pabrėžė, kad svarbi nauda yra tiek psichologinė, tiek edukacinė. Pasak pašnekovės, vaikai labai laukia gyvūnų atvykimų, juos pamilsta, jais rūpinasi.
„Vaikai labai mėgsta juos glostyti, o būtent toks, iš pažiūros smulkmeniškas procesas, juos ramina“,– teigė moteris.
Kalbėdama apie edukacinę naudą, moteris pasakojo, kad per užsiėmimus vaikai diskutuoja su kitais apie gyvūnų elgesį, jų kovą už būvį, konkurenciją. Jiems yra pasakojama, kad tokie dalykai egzistuoja ir žmonių kasdieniniame gyvenime.
Dirba su hiperaktyviais vaikais
Kaniterapijos užsiėmimai vyksta ir su hiperaktyviais vaikais. I. Šikšniuvienė pasakojo, kad į susitikimus su jais ateinama su šunimis, kuriuos vaikai gali išsirinkti. Tiesa, jie tai turi padaryti vienas po kito. Tai, pasak moters, yra labai sudėtinga užduotis hiperaktyviam vaikui.
„Tačiau tai ir yra metodas, kuris padeda paaiškinti vaikui, kad jis negali ir negalės gyvenime turėti viską ir iš karto“, – DELFI sakė pašnekovė.
Išsirinkę vieną šunį vaikai jį glosto, žaidžia su kamuoliuku. Tokie metodai padeda vaikams nurimti, susikoncentruoti ir išlaikyti dėmesį.
„Pedagogų pastebėjimu, vaikai po tokių užsiėmimų dar ir geriau miega, kas yra taip pat labai svarbu“, – teigė I. Šikšniuvienė.
