Nepaisant milžiniško populiarumo (o gal kaip tik dėl jo ) socialiniai tinklai neigiamai veikia žmonių psichiką. Bent jau taip mano dauguma mokslininkų. Prabangių vakarėlių aprašymai, akinančiai gražios egzotiškų patiekalų ir gražių vietovių – kurių dauguma vartotų niekada nei paragaus, nei pamatys – nuotraukos gali skatinti vienatvės jausmą ir provokuoti depresiją, įsitikinę psichologai.
Tai gal kiek tiesmukas aiškinimas, tačiau naujausi moksliniai tyrimai tai įrodo. Pavyzdžiui, leidinyje „Journal of Social and Clinical Psychology“ 2014 metais išspausdintame straipsnyje „Seeing Everyone Else's Highlight Reels: How Facebook Usage is Linked to Depressive Symptoms“ buvo pristatytas tai įrodantis M. Steersp, R. Wickhamo ir L. Acitelli atliktas tyrimas.
To paskatinti Masačusetso technologijos instituto Emocinės būklės programavimo laboratorijos specialistai tikisi jau artimiausioje ateityje paleisti socialinį tinklą, kuris ne tik netraumuos vartotojų psichikos, bet dar ir padės kovoti su depresija. Projektas darbiniu pavadinimu „Koko“ jau veikia, tačiau kol kas tik beta-testavimo režimu, o jo dalyviu galima tapti tik sulaukus pakvietimo.
Pasidalinti su visais
Pabandykite įsivaizduoti, kad jūs „Instagram“ publikuojate jūsų atleidimo iš darbo įsakymo nuotrauką. Arba „Facebook“ paviešinate savo statusą, kad niekas jūsų nemyli ir nevertina. Ką ir sakyti – rizikingas žingsnis. Žinoma, artimi draugai pasistengs palaikyti, tačiau tikriausiai atsiras ir tokių komentatorių, kurie, švelniai tariant, jūsų skundus priims skeptiškai, o gal net išjuoks.
Naujajame socialiniame tinkle visa tai bus neįmanoma. Jis skirtas būtent „negatyvo“ publikavimui – pasakojimams apie problemas, abejonėms, nesėkmėms. O komentaruose, kaip manoma, bus galima skaityti tik palaikymo ir paskatinimo žodžius, taip pat pasakojimus tų, kuriems teko įveikti panašius išmėginimus ir kurie rado jėgų juos įveikti.
Šiuo tikslu būsimieji socialinio tinklo dalyviai, prieš gaudami galimybę palikti publikacijas ir komentarus, įveikia specialius mokymus, kurių tikslas – empatijos ugdymas. Be to, sistemoje įdiegti potencialiai traumuojančių ir neigiamų komentarų nustatymo algoritmai. Jeigu programa juos aptinka, publikacija atidedama iki to laiko, kol ją įvertina socialinį tinklą prižiūrintys specialistai.
Paskatino asmeninė patirtis
Tokio tinklo sukūrimo idėja priklauso Robertui Morrisui, ji pagrįsta jo paties patirtimi. Jo pirmoji specialybė yra klinikinis psichologas, vėliau jis nusprendė pasišvęsti naujosioms technologijoms ir įstojo į Masačusetso technologijos institutą. Čia jis susidūrė su daugybe sunkumų. Jis prisipažino, kad studijų metais savyje pastebėjo klasikinius depresijos požymius.
R. Morrisui sunkiai sekėsi programuoti, jis nespėdavo laku baigti projektų ir ne kartą sugaudavo save galvojantį, kad jam niekada nepavyks įveikti užduočių, kurias pats sau užsikrovė. Ieškodamas konkrečių problemų sprendimo E. Morrisas nuolat bendravo programuotojų forumuose ir kažkurią akimirką suprato, kad protingi ir kompetetingi profesionalų patarimai padeda jam ne tik įveikti kursinius darbus, bet ir atgauti dvasinę pusiausvyrą. Tada jam ir kilo mintis sukurti socialinį tinklą, padedantį kovoti su depresija.
Pernai metais R. Morrisas sukūrė būsimo socialinio tinklo prototipą, gavusį „Panoply“ pavadinimą. Buvo atliktas trijų savaičių eksperimentas, kurio rezultatai parodė, kad depresijos simptomus kentę žmonės, kurie naudojosi „Panoply“, demonstravo dvigubai pozityvesnę dinamiką lyginat su tais, kuriuos kankino tie patys simptomai ir kurie naudojo ekspresyvaus laiško (pripažintas kovos su depresija būdas, kai kasdien užrašomi giliausi savo išgyvenimai) metodiką.
Kolegos psichologai šią idėją vertina atsargiai, tačiau optimizmo nestokoja. Amerikos kognityvinės terapijos instituto specialistas Scottas Woodruffas, komentuodamas R. Morriso darbą pažymėjo, kad palaikantys komentarai gali leisti vartotojui pakeisti požiūrį į tai, kas vyksta. Būtent šiame „fokuso pakeitime“ ir slypi kovai su depresija naudojamos kognityvinės elgesio terapijos esmė.
Be to, S. Wooddruffas mano, kad bendravimas naujame socialiniame tinkle bus naudingas ir patiems komentatoriams. „Įstrigimas neigiamose emocijose ir neigiamuose vertinimuose kur kas lengviau pastebimas kitų elgesyje, – pažymi jis. – O tai naudinga patirtis, padėsianti atpažinti panašų polinkį savyje“.
Tuo pat metu S. Woodruffas nėra įsitikinęs, kad vartotojų apmokymai ir pranešimų tikrinimo algoritmai padės šimtu procentų išvengti neigiamų komentarų. Jų publikavimas socialiniame tinkle, kurio tikslas palaikyti ir padėti, gali būti dvigubai labiau traumuojantis tiems, kurie atveria širdį tikėdamiesi pagalbos.
Yra dar vienas sunkumas – pagunda socialiniu tinklu pakeisti būtinybę kreiptis į psichologą tokioje situacijoje, tai tai tikrai būtina. Tai pripažįsta ir pats R. Morrisas. Jo teigimu, dar testavimo eigoje jis atkreipė dėmesį į vienos iš vartotojų publikaciją, kuri bylojo apie rimtas psichologines problemas, reikalaujančias specialisto įsikišimo.
Todėl tinklą prižiūrintys specialistai nusprendė jam pranešti, kad jos tolimesnis dalyvavimas blokuojamas. Buvo nuspręsta projekto puslapiuose informuoti, kad tai yra savipagalbos projektas, kuris nėra oficialus medicininis gydymas.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
