Lietuvos jūriniuose vandenyse ar net Kuršių mariose dažnai sutinkama upinė plekšnė ties šonine linija yra šiurkšti. Ji ties galva yra išlinkusi. Tuo tarpu Baltijos plekšnė yra švelni, o šoninė linija beveik tiesi. Baltijos plekšnė ties Lietuvos krantais yra retoka, dar retesnė limanda, todėl potencialią kandidatę į Lietuvos nacionalinę žuvį galėtų atstovauti tik plačiai paplitusi upinė plekšnė. Upinės plekšnės, kaip sako jos pavadinimas, nesunkiai pakelia visai gėlą vandenį ir retkarčiais sugaunamos net Nemuno žemupyje. Baltijos jūroje ties mūsų krantais jos gali pasiekti apie 1,5 kg svorį, tačiau Šiaurės Atlante ši rūšis užauga iki 60 cm ilgio ir 14 kg svorio.
Plekšnės mėsa yra baltutėlė, saldi ir išties labai skani, tad nenuostabu, kad stambesnės rudenį atsiganiusios plekšnės yra labai pageidaujamas žvejų verslininkų bei mėgėjų laimikis. Kadangi plekšnės yra išimtinai dugninės žuvys, jos gaudomos dugnine meškere, panaudojant įvairų jauką – šviežią ar šaldytą krevetę, žuvies porciją ir pan. Jos yra labai rajos, bet parenkant masalo dydį reikia turėti omenyje, kad skirtingai nuo uoto, jų burna yra nedidelė.
Plekšnių pilvinė dalis, tiksliau tas šonas, ant kurio žuvis guli, paprastai būna baltutėlis, tačiau viršutinė pusės spalva, priklausomai nuo dugno struktūros ir kolorito, kinta kaip chameleono, tad tokią žuvį išties labai sunku pastebėti. Nepaisant puikios maskuotės, plekšnės mėgsta užsikasti į smėlį ar žvirgždą, judriomis ir išsprogusiomis akimis atidžiai stebėdamos aplinką.
Subrendusios žuvys žiemai migruoja į gilesnius ir šiltesnius vandenis, kur pavasarį neršia. Išneršti ir apvaisinti ikrai yra plūdrūs, tad lengvai pakyla į vandens paviršių. Išsiritę jaunikliai iki metų vandens storymėje minta zooplanktonu ir yra panašūs į normalią žuvį. Tik vėliau jie nusileidžia į dugną ir gulasi arba ant dešinio arba ant kairio šono - atitinkamai akys migruoja į viršutinę kūno pusę. Nustatyta, kad didžioji upinių plekšnių dalis yra dešniašonės, o tik trečdalis jauniklių gula ant kairiojo šono. Jaunos žuvys migruoja į seklumas, kur maitinasi smulkiais vėžiagyviais ir kitais dugno bestuburiais.
Jūrinėms žuvims neabejingi žmonės bei išlavinto skonio gurmanai balsuos už šią keistų formų ir sudėtingos biologijos žuvį.
